Vyrai, neskubėkite džiaugtis pamėgto specialisto patarimais moterims, kurios neturėtų su jumis daryti vienų ar kitų dalykų; moterys taip pat neturėtų sakyti jums vienų ar kitų žodžių. Neskubėkite džiaugtis, nes visas šis perdėtas tausojimas tik parodo, kad yra žmonių, kurie tiesiog mano, jog vyrai - lyg krištolinės kurpaitės, nėra verti tiesos, nuoširdumo ir atvirumo. Todėl visa tai reikia moterims įvynioti į gražiai supakuotą vatą.
Liaukimės menkinti vyrus
Aš teigiu, kad kiekvienas žmogus yra pajėgus susidoroti su viskuo, kas ateina į jo gyvenimą. Ir ne mūsų nosiai tiek daug galvoti apie vyrų neįgalumą, gležnumą ar kitokį iliuzinį trapumą. Ir liaukimės gi pagaliau mąstyti freudiškomis nuostatomis, neva visos nelaimės ateina iš vaikystės. Koks gi tas nedėkingas gyvenimo etapas - vaikystė?
Visi sutrikimai, kompleksai - iš vaikystės, teigia dauguma psichologų. Atėjo laikas ir specialistams atsipeikėti ir pamatyti žmogų sielos evoliucijos kontekste. Gal tuomet nereikės ir straipsnių apie tai, ką daryti moterims krištolinių vyrų krašte?
Santykiai – tai ne seksas
Intymūs santykiai yra svarbūs. Tačiau liaukimės gi pagaliau santykiuose labiausiai akcentuoti lytinius santykius. Laimingai galima gyventi ir be jų. Nes tai - tik vienas iš daugelio individo poreikių. Laimingais galima jaustis ir be dažnų intymių santykių. Laimingais galima jaustis ir be aistringų intymių akimirkų.
Žmogus yra daug daugiau nei jo fiziologiniai poreikiai. O artumas ir intymumas - tai ne vien seksas. Jauni žmonės gali elgtis ūmiai, dažniau duoda laisvę savo aistrai. Su metais ateina išmintis. Arba ne. Intymus poros ar vieno individo gyvenimas įgauna kiek kitokią formą. Todėl, taip vadinami, seksualiniai kompleksai ir jų įveikimas nėra laimingos partnerystės ašis. Nesiklaidinkime.
Moterys, kaip jums patarimas: išleisk vyrą pilnu skrandžiu ir tuščiomis sėklidėmis. Skamba kaip rekomendacija veislinio gyvulio šeimininkui. Arba kaip reprodukcinės sistemos vykdytojo šeimininkui. Jei neleisi nuleisti į save spermos, jis puls kitą patelę? O jei išleisi medžiotoją alkaną, tai jį... Pamaitins kita patelė? Vėliavą į ranką dar duoti vyrams reiktų! Tokie ir panašūs patarimai pateikia per daug primityvų šiuolaikinio vyro paveikslą.
Arba kaip jums vyro apibūdinimas: vyro penis yra jo pasididžiavimas, tai yra tarsi jo vėliava. Čia apie kokius vyrus? Čia apie kokius žmones? Kodėl kai kurie specialistai taip suinteresuoti sumenkinti žmogų iki jo lytinio organo? Kad ilgų psichoterapijų dėka galima būtų jį padidinti iki asmenybės? Prie šių patarimų ir apibūdinimų taip lengvai sakosi, kad moterys vyrus žlugdo. Jei vyras - tai labiausiai besididžiuojantis savo peniu, vyrą sužlugdyti iš tiesų yra labai paprasta.
Esame vieni kitiems mokytojai
Kiekvienas žmogus gimsta tam tikroje giminėje. Kiekvienas mūsų turime reikalų ne tik su savo asmeninėmis istorijomis, bet ir su giminės istorijomis. Mes atsakingi už protėvius ir už ateities kartas. Todėl į gyvenimą ateina įvairių žmonių. Ir mes visi mokomės tik vieno - meilės santykių.
Su kiekviena situacija mes gauname pamoką. Su kiekviena sudėtinga situacija mes laikome egzaminą. Neišlaikę jo, turėsime jį perlaikyti. Ir visa tai - ne paslaptis. Tai - seniai seniai aprašyti ir vis dar galiojantys dėsniai, nuo kurių, deja, psichologija, sulaukusi tam tikro amžiaus, nepasikvietė išminties ir atitolo. Todėl santykius narplioja vis dar freudiškomis definicijomis, ieško sutrikimų ir kaltų.
Žmogus turi sielą. O siela turi savų užduočių. Kiekvienas žmogus kupinas vyriškos ir moteriškos prigimtinės energijos. Kai kurie moka su ja gyventi, kiti - dar tik mokosi. Egzistuoja tam tikri sielų susitarimai, apie kuriuos mes, gimdami, pamirštame. Gimę šioje žemėje mes mokomės labiausiai priartėti prie savo esaties. Todėl savo gyvenimo kelyje mes sutinkame būtent tuos žmones, kurie labiausiai priartintų mus prie savęs. Dažnam mūsų tenka visiškai žlugti, atsidurti ties bedugne, atsistoti ant jos krašto ir nuspręsti: kristi ar skristi.
Gimęs vyru, juo ir būk
Būti vyru - didžiulė atsakomybė. Sakoma, kad šis iššūkis tenka stipresnėms sieloms. Tačiau vien lytimi didžiuotis neverta. Įsisąmoninkime: žmogus keičiasi. Sąmoningai ar ne, bet keičiasi. Todėl visi tipai, seniai sukurti psichologijos teoretikų ir praktikų, negalioja visą gyvenimą. Nei vyrams, nei moterims. Ir nėra jokių grynų tipų.
Specialistams, kurie nepajėgūs įžvelgti individo jo sielos kontekste, reikia tipų, ribų, rėmų. Kad suprastų žmogų, tiksliau, kad priskirtų jį kuriai nors grupei. Tačiau norint žmogui gyventi laimingai ir sėkmingai, neverta įsispraudinėti į jokį tipą. Verta perprasti tam tikrus prasmingo gyvenimo dėsnius. Jei esi vyras, tau teks išmokti savo sunkumus įveikti. Bet tam juos reikės pripažinti. Ir tu tą gali.
Laimei, Lietuvoje yra vyrų, kurie gali pastiprinti vieni kitus. Kas ieško, tas randa. Jei esi vyras, tau teks išmokti save kontroliuoti labiau, nei tą daro moterys ir vaikai. Kodėl? Nes tavo paskirtis - globoti, rūpintis ir mylėti. Gali bandyti bėgti nuo šios likimo primestos "naštos". Nuo savęs - nepabėgsi.
Jei esi vyras, verta įsisąmoninti, kad savo pasyvumu ir infantilumu, gali paskatinti vaikų ir moters agresyvų elgesį. Jei taip nutiks, nebūsi kaltas, tačiau būsi labiau atsakingas. Galioja tam tikras šeimos sistemos dėsnis: kai vyras atlaiko, aprėpia moterį su viskuo, moteris atlaiko, aprėpia vaikus su viskuo.
Vyras - tai šeimos galva. Todėl skubėk tapti stabilia galva. Jei esi vyras, skubėk suprasti, koks yra tavo gyvenimo tikslas. Priešingu atveju visuomet atsiras kas nors, kas norės tau ką nors primesti. Arba žmona, arba darbdavys, arba mama. Kankinkis, bet išsiaiškink, kas esi ir ką tau reikia šiame gyvenime padaryti. Ir visai nesvarbu, ką su tavimi padarė tavo mama.
Tu esi jau didelis ir turi viską, kad galėtum būti pačia geriausia savęs versija: tu turi save ir Dievą. Tad priimk savo gyvenimą kaip nuopelną ir būk vyru, apie kurį joks kosmonautas negalėtų sekti pasakų, kad tave žlugdo moteris!
Koks esi, tokia ir moteris šalia tavęs.
