Tad dalinuosi vienos moters klausimu.
Vienas išėjo, kitas atėjo
„Buvau 5 metus aklai įsimylėjusi vaikiną, iš visiškai kito pasaulio, jis linksmybes, draugų kompanijas mėgstantis žmogus, neprisiimantis atsakomybės. Aš naivi, tyli, mergina, kurios pagrindinė vertybė – šeima. Rožiniai akiniai nukrito pradėjus kartu gyventi. Santykiai niekada nebuvo geri, bet kosminiu greičiu viskas pradėjo byrėti po Naujųjų metų šventės. Jo agresyvus elgesys išgėrus man atvėrė akis, supratau, kad su tokiu vyru kurti šeimos negaliu. Porą mėnesių gyvenau su kankinančiomis mintimis apie skyrybas. Kartą jis neblaivus padarė autoįvykį, iš kurio pasišalino. Tai buvo paskutinis lašas, kuris man padėjo apsispręsti.
Mes gyvenome nuomojamame bute, susitarėme, kad jis išsikraustys per mėnesį. Labai greitai aš netikėtai susipažinau su kolega. Jis buvo visiška priešingybė vaikinui, su kuriuo draugavau anksčiau. Mane sužavėjo naujojo pažįstamo ramumas, pagarba moteriai, šalia jo jaučiausi labai saugi. Jis manimi susidomėjo. Jam buvo nesvarbu, kaip aš atrodžiau. Dažnai verkdavau, mažai savimi rūpinausi. Kai susitikome ne darbe, kalbėjomės 5 valandas, kurios praėjo lyg 5 minutės. Kalbėjome apie viską, lyg vienas kitą pažinotume visą gyvenimą.
Iš pasimatymo grįžau lyg ant sparnų, tai buvo lyg sužibusi viltis, kad pagaliau pasisekė ir man. Po dienos gavau žinutę, kad ištrinčiau numerį ir nebeieškočiau jo. Didelis skausmas pervėrė mano širdelę. Sužinojau, kad mano buvęs draugas, viską sužinojo apie naują bičiulį. Gal net jam grasino. Praėjus šiek tiek laiko parašiau jam, žinutė liko be atsako. Šiuo metu labai sunku, nutrūko santykiai, kurie mane kankino ilgą laiką, ir nutrūko draugystė su vaikinu, kuris mane traukė viskuo, tiek savo intelektu, tiek išvaizda. Dėl to labai išgyvenu. Neturiu motyvacijos dirbti, pramogauti, bendrauti su artimais žmonėmis“,–rašoma viename laiške.
Pamatykime situaciją iš toliau
Moteris pripažįsta, kad ji net 5 metus puoselėjo santykius su vyru, kuris savo įpročiais skyrėsi nuo jos. Yra moterų, kurios nesuvokia, kaip taip ilgai galima tęsti destruktyvius santykius. Ramiai. Moterys yra prieraišios. Ir kuo moteris turi daugiau moteriškos energijos, tuo sunkiau jai nutraukti santykius su vyru.
Kadangi moterys per greitai atsiduoda nepažįstamiems vyrams, pradeda kurtis sąjunga ne su pačiais tinkamiausiai partneriais. Romantinis laikotarpio efektas praskiedžia realybę ir moteris mažiau mato arba visai nemato trūkumų. Tai nėra nei gerai, nei blogai. Visatoje veikia papildymo dėsnis. Mes juk esame vienis.
Normalu, kad ramią merginą patraukė drąsus, veržliai besimėgaujantis gyvenimu vyras. Vienoms reikia 5 metų, kad suprastų – tai ne mano gyvenimas. Kitoms užtenka mažiau, o kitos pasirenka gyventi ne savo gyvenimą ligi pabaigos. Tad sakau: kaip gerai, kad ši jauna žavi moteris atpažino, jog jos partneris – lyg iš kito pasaulio. Save pažinti – tai ne tik žinoti, kas patinka, bet ir aiškiai suvokti, kas nepatinka. Tas prisipažinimas nėra malonus. Bet jis būtinas, kad žmogus įsidrąsintų gyventi savo gyvenimą. Sielai reikia patirti tam tikrą kančios dalį, kad ji pagaliau netektų kantrybės ir liautųsi apsimetinėjusi. Net Visata padeda daryti tinkamus sprendimus. Kai ateina laikas. Taip nutiko ir šį kartą.
Nusikaltimas prieš akis
Kai poroje vienas iš partnerių pasielgia neadekvačiai arba neatsakingai, dauguma moterų piktinasi. Moterys sunkiai patiki, kad taip galėjo pasielgti jų mylimi vyrai. Koks jis negeras ir kaip man jį padaryti geresniu – svarbiausi klausimai, kuriuos kelia dažna moteris. Kai kurios galvoja, kad jei uždraus gerti ar sėsti girtam už vairo – išspręs ne savo problemą. Tačiau tai tėra iliuzija.
Visata dovanoja mums įvykius ne tam, kad mes susidievintumėm ir imtumėmės keisti kito gyvenimą. Visata dosni mums. Belieka atsakyti į klausimus: ką man visa tai reiškia ir ką man dabar daryti? Mielos moterys, vyrų yra daug daugiau nei tas vienas, kuris elgiasi mažų mažiausiai keistai. Todėl labai verta išmokti kojas naudoti pagal paskirtį, t.y. nueiti. Sakyčiau, kad mėnesio išsikraustymui buvo per daug. Ach, tas moteriškas širdies minkštumas.
Nauji santykiai – naujas gyvenimas
Ačiū laiško autorei už atvirumą. Jis visoms moterims toks svarbus. Tik įsiskaitykime: pagaliau pasisekė ir man. Štai kur yra viena didžiausių problemų. Dažna moteris, stokodama sveikos meilės sau ir sveikos savigarbos, net negalvoja, kad ji yra verta geriau. Todėl ir taikstosi su pirmu pasitaikiusiu vyru. Ir ne tas nevidonas atsakingas. Atsakinga moteris, kuri be jokios rimtos priežasties pradėjo santykius. Tą pripažinti labai sunku. Tačiau būtina, kad moteris išsilaisvintų iš pykčio, kurį nukreipia į tą vyrą.
Vyras gaus pagal nuopelnus. Jis gyvena savo gyvenimą. Moteris dažnai turi nerealius lūkesčius vyro atžvilgiu. Kai praregi, atsikrato jų ir nebelieka pykčio. Tuomet ateina suvokimas: aš pati prisigalvojau, kad su tavimi galiu tapti laiminga, tačiau mano svajonėms nebuvo jokio rimto pagrindo, atsiprašau savęs ir tavęs.
Visų pirma, moteris arba yra laiminga, arba – ne. Ji viena atsakinga už savo laimę ir sėkmę. Vyras gali tik truputį jai viso to gėrio pridėti. Bet nelaimingą moterį padaryti laiminga joks vyras negali. Kai tik moteris išskleidžia savo sparnus, kai tik ji leidžia sau kvėpuoti ramiai, Visata tuoj pat sureaguoja. Vienoms po išsiskyrimo ateina nuostabus vienatvės laikas. Kitoms – nauja draugystė. Priimkim visa, kas ateina į mūsų gyvenimus. Visa tai vyksta su Aukščiausiojo valia.
Duokime sau laiko
Kaip gerai, kad Dievas davė dar vieną progą pamatyti buvusio partnerio piktybiškumą. Yra moterų, kurios galvoja, jog pavydas reiškia meilę. Taip nėra. Moterims labai svarbu atsirinkti, kuo pasitikėti. Moteris turi supti geri, nuoširdūs žmonės. Moterų reiklumas sau ir kitiems daro stebuklus. Nevertinkime naujojo bičiulio. Ir jam reikia laiko. Ir jam reikia susivokti.
Gyvenimas – tai ne meksikietiškas serialas, kuriame reikia išsikovotį moterį. Labai daug vyrų atsisako lįsti į nenormalius santykius. Ypač, jei kažkokie keistumai vyksta pačioje pradžioje. Dažniausiai daryti nieko nereikia. Tiesiog reikia gyventi toliau. Ne laukti. O gyventi.
Krizė – kaip šuns kakalas
Kas yra didelis nemalonumas? Vienas budistų vienuolis pasakoja, kad kriziniai išgyvenimai yra lyg šuns kakalai. Mes į juos kartais įlipame. Dažniausiai skubame nusikratyti tos smarvės. Vienuolis siūlo neskubėti ir numesti šuns šūdą po obelim. Kaip trąšą. Rudenį galima valgyt obuolius.
Juos valgant verta atminti, kad valgome šuns šūdą, kuris per laiką transformavosi į saldų vaisių. Taip ir gyvenime. Visos krizės lai patenka į mūsų vidinius sodus. Ten jos transformuosis. Ir ateis laikas, kai mes jausime palaimingą gyvenimo saldumą. Tai bus ne kas kitas, kaip tas pats šūdas, kankinęs mus anksčiau. Nebijokime nieko. Nemalonumai – tai būtina laimingo gyvenimo trąša. Mes turime pasirūpinti tik sodu. Ir bėda tam, kuris jo neturi. Moters istorija – tai puikus šio mokymo patvirtinimas.
Ateitis įvyksta greičiau
Aš niekada neskubu su atsakymais. Žinoma, yra atvejų. Tačiau tokių atvejų yra reta. Po 10 dienų parašiau moteriai žinutę ir pasiteiravau, kaip ji gyvena. Džiaukimės kartu: „šiuo metu pradėjau lankyti jogą, baseiną, pradėjau piešti. Užplūsta tokios trumputės laimės akimirkos, kad rodos seniai taip gerai jaučiausi, o kartais jaučiuosi vieniša. Tokia labili nuotaika, bet manau pavyks susitvarkyti su emocijomis. Apsireiškė ir kolega, bendraujame, bet manau, kitiems santykiams dar nepasiruošusi, noriu išmokti gyventi gerai ir be vyro šalia, pati su savimi.“
Norisi tik paskatinti mažiau reaguoti į proto gimdomas mintis. Tik pamanykime: Dievas duoda nuostabią sielą draugystei, o protas sako – ne, turiu visa tai baigti, nes dar nemoku būti viena. Išduosiu paslaptį: moteris laimės ir sėkmės įpročių gali mokytis ir būdama su vyru. Mėgaukimės gyvenimu, neplanuokime gyventi protingai. Klausykimės širdies. Neatstumkime žmonių. Dievas mus labai myli. Todėl ir siunčia mums visokius žmones. Kad mes save pamiltumėm dar labiau. Parašyk, kas tave neramina, ir lai tavo klausimas įkvepia visas pavasario gyvenimo išsiilgusias moteris. Ačiū už pasitikėjimą. Būkime laimingos!
