Sunku komentuoti tai, su kuo neasi asmeniškai susidūręs. Kadangi man asmeniškai teko susidurti su moterimi, kuri irgi norėjo nužudyti savo kūdikį. Tad supraskime viena, kad sveiko proto žmogus to tikrai nedaro. Jei moteris nužudė savo vaikus, tai rodo, kad ji turi psichologinių problemų. Galbūt šiandiena medikai negali įvardinti tai kaip psichikos sveikatos sutrikimas, tačiau ateityje tikrai tai bus įvardyta. Tai žmogus ne visai savo valia tai daro, jai tai atrodo geriausias sprendimas tokioje situacijoje. Jei šia moterį vyras būtų mylėjęs, jei šeimoje nebūtų didelių problemų, jei moteris būtų jautusis šeimoje saugiai, tai tikrai joks žmogus nesirįš savižudybei, nei žudys savo vaikus. Tad krūva problemų jos šeimoje ir šios problemos palaužė jaunus moters pečius. Suprasntu, kad tai yra baisi tragedijai tiek jei pačiai, tiek ir jos šeimai ar artimiesiems. Mes linke viska smerkti ir kaltinti moterį, ir pamirštame, kad ji tai gyveno su kažkuo, su kažkuo susilaukė vaikų, ją supo kažkokia artima aplinka. Nors dabar jau ne Vienuoliu aprašyto romane Paskenduolė laikai, tačiau ar toli mes nuo to nuėjome. Gera kaltinti kitą, kai pats esi viskuo pertekęs, kai turi mylimą šeimą, kai turi gerą darbą su geru atlyginimu, kai esi visų laikiamas ir mylimas. Bet kiek yra aplink mus nelaimingų, ar kas juos mato, ar kas nori jiems padėti. Tiesiog kiekvienas rūpinamės savimi ir kitų kančios ir vargai mūsų nedomina. Mūsų savanaudiškumas ir pavydas mus taip yra užvaldes, kad kito skausmas mums atrodo tiesiog pasibjaurėtinas ir smerktinas. Suprantu žmogus darydamas tokį nusikaltima tikrai suprantą ką daro, tačiau negali atsispirtim ir nesuvokia, kad yra kita išeitis. Mes nenorime išgirsti tiesos ir gal būt mum ši tiesa nenaudinga. Aš mačiau ir girdėjau tiesą ir mačiau daugelį dalykų, kai žmogus tiesiog apimtas paniekos, pykčio, neapykantos, jausdamas skriauda ar pažeminimą, jausdamas atstūmimą ar kitų problemų verčiamas padaro tikrai didžiulius ir baisius nusikatimus. Tad kaltinti tikrai nesiimu vien moters. Bėda ta, kad dabar medikų dėka ši moteris bus pasmerkta visam gyvenimui ir jos gyvenimas bus palaužtas ir susžlugdytas. Medikamentai ne visuomet mums padeda, kartais mus pražudo. Daugelis medikų tiesiog dėl kompetencijos, dėl,laiko stokos, dėl kito žmogaus nesugebėjimo tinkamai apibūdinti savo liga skiria netinkamus gydymo metodus. Depresija šiandiena yra viena iš populiariausių mūsų ligų. Jei žmogus yra tiesiog prislėgtras gyvenimo problemų, jei žmogui nesiseka, jei jis yra prarades viltį, jei yra gyvenimo palaužtas - išeitis viena, žmogus serga depresija ir reikalingas medikamentinis gydymas. Teko man matyti tokių asmenų ir be jokių medikamentų jiems padėti.

Nu ir kas, kad pastebėsi, tai nereiškia, kad žmogus ir kreipsis pas psichoterapeutą. Ir ką tada, ką toliau?

Ar gali mama serganti depresine psichozė tvarkingai pastatyti automobilį sudėti tvarkingai savo ir mergaičių batus prieš nuskandinima viską suprato ką daro

ir kas bus kai pastebesi?