Kaip atpažinti omikron atmainą, kokie simptomai ją išduoda bei kokių priemonių imtis gydantis namuose, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas profesorius Leonas Valius.
Virusui mutuojant, šiuo metu daugiausiai nerimo kelia omikron atmaina. Užsikrėtus šia forma, pasak profesoriaus, ligos eiga yra lengvesnė, lyginant su anksčiau siautusiomis delta ar alfa atmainomis, tačiau naujoji koronaviruso atmaina plinta gerokai greičiau – dėl šios priežasties susirgimų kreivė staigiai šoktelėjo į viršų.
Simptomus lengva sumaišyti su gripu
Užsikrėtus koronavirusu atskirti, ar tai virusas, ar peršalimas gali būti sunku – omikron simptomai menkai kuo skiriasi nuo kitų viršutinių kvėpavimo takų ligų. Dažniausiai liga pasireiškia sloga, gerklės skausmu. Pasitaiko atvejų, kai sergantieji viduriuoja.
„Specifinių simptomų nėra, dažniausiai pastebimas viršutinių kvėpavimo takų kataras – sloga, gerklės skausmas. Temperatūra retai kada būna aukšta, 37,2-37,4. Miego sutrikimas, ne pulsuojantys, o praeinantys galvos skausmai. Dar atsiranda naujas terminas proto rūkas, žmonės jaučiasi kaip apduję ir neturi jokių kitų simptomų“, – aiškino prof. L. Valius.
Gera žinia bijantiems prarasti kvapo ar skonio pojūčius – naujajai viruso atmainai tai nėra būdinga ir pasitaiko itin retais atvejais, dažniau susiduriama su anksčiau minėtais lengvo gripo simptomais.
Tačiau specialistai jau spėjo pastebėti, kad naujoji atmaina yra klastinga, nes atliekant PGR tyrimą, viruso neaptinkama, jį tyrimas parodo atliekant vėliau nei įprastai:
„Kada daromas PGR testas, paprastai jis daromas 3-5 dieną nuo simptomų pradžios, tada jis yra jautriausias. Su omikron būna taip, kad nerodo teigiamo, o pakartojus tyrimą po 4-5 dienų rodo.“
Vis dėlto, užsikrėtus ir karantinuojantis, verta nepamiršti imtis atitinkamų veiksmų ir malšinti pasireiškiančius simptomus – tai padės ne tik pagerinti savijautą, bet ir išvengti komplikacijų, kurios gali būti itin skaudžios.
„Pavyzdžiui, jeigu žmogus viduriuodamas netenka daug skysčio, jeigu temperatūra aukštesnė, jis vėlgi skysčius išgarina, tada tirštėja kraujas, kyla grėsmė susidaryti krešuliams, o tai jau yra rimta – atsiranda kovido komplikacijos, dėl kurių pacientai paprastai keliauja į kovidinius skyrius ir į reanimacijas“, – kalbėjo Šeimos medicinos klinikos vadovas.
Priemonės simptomams malšinti
Kaip ir susirgus bet kokia kita virusine kvėpavimo takų infekcija, specifinio gydymo nėra, tačiau yra pagrindinės priemonės, padėsiančios slopinti simptomus. Pirmiausia, svarbu vartoti daug skysčių, ypač, jei viduriuojama.
Rekomenduojama suvartoti 2 litrus ir daugiau vandens bei kitų skysčių, tačiau ši taisyklė nėra universali – svarbu atsižvelgti ir į kitus faktorius.
„2 litrai į parą, ne mažiau, pageidautina iki 3. Aišku, tai nėra universali rekomendacija, nes yra žmonių, kurių organizmas kaupia skysčius dėl įvairių lėtinių ligų. Tokiu atveju 3 litrai ir daugiau netinka, reikia sekti – kiek pasišlapinama, kiek išgeriama“, – pataria profesorius.
Vartoti galima ne tik negazuotą vandenį, puikiai tinka ir mineralinis vanduo, praturtintas kaliu, magniu ir kitais mineralais. Iš karštų gėrimų tinka arbata, o į suvartojamų skysčių kiekį įsiskaičiuoja ir suvalgyta sriuba.
Jeigu susirgus kamuoja stiprūs galvos skausmai, nenumokite ranka į vaistus – skausmui malšinti puikiai tiks paracetamolis ir kiti skausmą malšinantys vaistai. Vis dėlto, pasiteiravus, ar verta griebtis vaistų nuo peršalimo, profesorius turi aiškią nuomonę:
„Geriausia likti prie senų, gerai žinomų vaistų, nes tie papildai, kuriems sukuriama tiek reklamos, yra daugiau komercija negu medicina. Kas ten yra įdėta, galbūt tie ingredientai ir turi poveikį, bet kai jie patenka į organizmą, niekas nėra patikrinęs, jie veikia ar neveikiai ir kaip jie veikia.“
Tačiau, kaip pažymi prof. L. Valius, pacientai, persirgę ar sergantys naująja koronaviruso atmaina sako, jog paracetamolis ar kiti vaistai retai padeda numalšinti galvos skausmą – geriausiai veikia gulėjimas ir poilsis. Slogai palengvinti, kaip ir kitų kvėpavimo takų susirgimų atvejais, rinkitės purškiamus ar lašinamus vaistinius preparatus.
Atsisakykite fizinės veiklos
Užsikrėtus vaikams, taip pat saugu vartoti vaikiškus vaistinius preparatus tiek slogai, tiek kosuliui malšinti. Vis dėlto, mažuosius ligonius reikėtų stebėti ir, pradėjus blogėti būklei, nedelsiant keliauti pas medikus.
„Yra vaikiški preparatai slogytei, gerklytę galima skalauti su sodos ir druskos tirpalu. Galų gale, yra vadinami komerciniai maisto papildai, kurie truputį atšaldo, yra su mėta, mentoliu.
Vėlgi, paprastai vaikai serga lengvai, bet vaikelį reikia stebėti. Jeigu vaikas pasidaro vangus, liūdnas, gulintis, be intereso, tai jau yra pavojaus ženklas. Tada į vaikų skubios pagalbos skyrių reikia keliauti nedelsiant.
Jeigu vaikas truputėlį pakosti, sloguoja, atitinkamai galbūt mažiau žaidžia, bet yra bendraujantis, reikia tiesiog stebėti ir nepamiršti girdyti vandeniu, arbata“, – paaiškino Šeimos medicinos klinikos vadovas.
Susirgus koronavirusu, profesorius rekomenduoja atsisakyti bet kokios sunkios fizinės veiklos ir gyventi poilsio režimu, nes užsiimant aktyvia veikla galite pažeisti gyvybiškai svarbius organus, taip pat išauga rizika susidurti su problemomis jau pasveikus.
„Fizinė veikla, pagal patirtį su ankstesnėmis atmainomis, veikia neigiamai. Reikalingas poilsis, nes tada pokovidinis sindromas dažnesnis, jeigu žmonės kažkokias malkas pjovė ar dar kažką darė sirgdami, būdami karantine. Būna požymių, kad pažeidžia širdies raumenį, pažeidžia smegenis, atsiranda pusiausvyros sutrikimai, nemiga. Pagal ankstesnį potyrį, geriau nebūti fiziškai aktyviam“, – rekomenduoja prof. L. Valius.
