Apie tai, ar galvos skausmas – tik „ponų liga“, kaip atpažinti migreną ir kaip sau padėti, išsamiau papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vyresnysis gydytojas neurologas prof. Dalius Jatužis.
Pasak profesoriaus, tai, kad galvos skausmas – tik „ponų liga“, yra vienas visuomenėje klaidžiojančių gajų mitų apie šią problemą.
„Galvojama, kad galvos skausmas yra kažkoks „prabangos atributas“, ir jei jau žmogus skundžiasi galvos skausmu, tai reiškia, kad jis „gerai gyvena“, tai „ponų liga“. Tikrai ne. Tai yra normalus susirgimas su savo mechanizmais, diagnostikos kriterijais, gydymu. Taip kad mes į galvos skausmą ir įvairias jo formas žiūrime rimtai“, – kalbėjo gydytojas.
D. Jatužis pastebėjo, kad migrena, lyginant su kitomis neurologinėmis ligomis, yra pakankamai dažnas sutrikimas. Literatūros duomenimis, per metus migrenos priepuolį patiria 18 proc. moterų ir 6 proc. vyrų.
„Lietuvoje šie skaičiai yra dar didesni – net 28 proc. moterų per metus gali patirti bent vieną migrenos priepuolį ir kiek mažesnis skaičius vyrų. Vyrai migrena serga maždaug tris kartus rečiau, bet jie irgi serga. Tad tai tikrai nėra moterų liga“, – pabrėžė jis.
Kaip nustatoma migrena?
Paklaustas, kaip atskirti paprastą galvos skausmą ir migreną, medikas paaiškino, kad nustatant šią ligą naudojami diagnostikos kriterijai – vertinamas galvos skausmo pobūdis, lokalizacija, charakteris, trukmė, gretutiniai galvos skausmą lydintys veiksniai.
„Turėčiau nuvilti, kad nėra vieno instrumentinio tyrimo, kuris padėtų nustatyti, kad tai tiksliai yra migrena. Reikia kalbėtis su pacientu ir išsiaiškinti daugybę dalykų. Ir tai pacientus kaip ir nuvilia, nes sako, kad štai gydytojas nieko neištyrė, o tik su manimi kalbėjo. Bet žmonės turi suprasti, kad tas pokalbis yra pats svarbiausias nustatant migrenos diagnozę. Tai yra esminė mūsų diagnostinio proceso dalis“, – paaiškino D. Jatužis.
Vienas dažniausiai pasitaikančių migrenos požymių – besikartojantis priepuolinis galvos skausmas. Nors nebūtinai, bet dažnai tai yra vienpusis galvos skausmas – pulsuojantis arba tvinksintis.
„Vieno priepuolio trukmė gali būti nuo 4 iki 72 val. Taigi skausmas gali tęstis nuo kelių valandų iki trijų parų. Tai paprastai yra vidutinis arba stiprus skausmas, dažniausiai dėl to žmogus negali atlikti įprastinio darbo, priverstas gulėti, vengti šviesos, garsų, fizinės veiklos.
Neretai skausmo metu pacientus ir pykina, jie vemia. Iš esmės tai yra toks galvos skausmas, kuris riboja žmogaus kasdienio gyvenimo ir darbines galimybes. Tačiau nebūtinai šie visi išvardyti kriterijai bus konkrečiam žmogui. Pakanka jų kelių diagnozuoti migreną, kai nėra kitų šių sutrikimų priežasčių“, – vardijo profesorius.
Būklė primena ir insultą
Kai kada migrenos priepuolis būna toks sunkus ir skausmingas, kad žmonės skuba į priėmimo skyrių, baimindamiesi, kad jiems prasidėjo insulto priepuolis.
„Tai išties labai rimtas dalykas, kartais mes ir nustatome insultą, nors pirminė versija būna migrena. Ir kartais net ir gydytojams specialistams nėra lengva nustatyti, ar tai yra tikrai migrena, ar koks kitas sunkus susirgimas, pasireiškiantis, be viso kito, ir galvos skausmu“, – konstatavo neurologas.
Pasak D. Jatužio, žmonės važiuoja į priėmimą dėl to, kad tai gali būti labai stiprus, nepakeliamas galvos skausmas. Ir jei tai kartojasi ne kelis kartus per mėnesį, o galbūt yra vienas iš pirmųjų priepuolių arba jei prisideda kiti lydintys simptomai, anksčiau nebuvę, neįprasti arba yra pasikeitęs migrenos pobūdis, tai išgąsdina.
„Pavyzdžiui, žmonės sako, kad anksčiau skaudėdavo vienaip, o dabar dar ir pykina. Tokie simptomai priverčia pacientą sunerimti ir dalis jų išties atvyksta į priėmimo skyrių. Kitą kartą net manydamas, kad tai irgi yra migrenos priepuolis, tik sunkesnis, bet negalėdamas jo numalšinti įprastais vaistais taip pat važiuoja į priėmimo skyrių ieškodamas pagalbos migreninės būklės metu“, – paaiškino jis.
Gydytojas pridūrė, kad labai stipriu, staigiai atsiradusiu galvos skausmu pasireiškia ir kiti galvos kraujotakos sutrikimai, pavyzdžiui, plyšusi aneurizma: „Tad gali būti ne taip ir lengva be papildomų tyrimų nustatyti, ar turime reikalą su migrenos priepuoliu, ar su kraujo išsiliejimu dėl plyšusios aneurizmos.“
Migreną gali lydėti specifiniai reiškiniai – žiežirbos akyse, nutirpimai
Gydytojas pasakojo, kad migrena gali būti dviejų tipų – su aura ir be auros.
„Kai kalbame apie vadinamąją paprastąją migreną, tai yra migreną be auros, jos simptomai prasideda nuo galvos skausmo ir lydinčių reiškinių, kuriais gali būti pykinimas, fizinės veiklos apribojimas, šviesos ir garsų dirginantis poveikis, tačiau nebūna kažko prieš galvos skausmą. Arba būna tokie prodromo reiškiniai, kai parą iki prasidedant galvos skausmui žmogus gali jaustis dirglesnis, mieguistas, gali būti kokie skonio pasikeitimai, keistokas aplinkos suvokimas“, – dėstė D. Jatužis.
Migrena su aura tuo metu pasireiškia taip, kad prieš galvos skausmo ir kitų minėtų simptomų pradžią šalia yra vadinamoji migrenos aura, kuri tęsiasi nuo kelių ar keliolikos minučių iki valandos laiko.
„Aurai yra būdingi įdomūs, keisti, specifiniai pasireiškimai. Dažniausiai tai yra regos pokyčiai, pavyzdžiui, akiplotyje žmogus gali pradėti matyti zigzagus, kibirkštis, žiežirbas, kažkokias laužytas linijas, kurias vadiname įvairiais medicininiais terminais. Taip pat žmogus jaučia akipločio pablogėjimą, atsiranda balta arba juoda dėmė, kuri užkloja dalį regos lauko ir žmogus sako, kad nebegali skaityti, nes atsirado balta ar juoda „užuolaida“ – dėmė, kuri užstoja dalį regos lauko ir norėdamas skaityti turi sukioti galvą“, – vardijo gydytojas.
Gali būti kitos auros rūšys, pavyzdžiui, nutirpimai arba nejautra – veido, lūpų, netgi pusės kūno ir galūnių. Labai retais atvejais aura net gali pasireikšti trumpalaikiais paralyžiais. Esant migrenai su aura dažnai gali sutrikti ir kalba – žmogus arba pats nelabai aiškiai supranta kalbą, ar nebelabai gali išreikšti minčių.
„Tokie auros simptomai išties įneša nemažai painiavos ir jei toks priepuolis įvyksta pirmą kartą gyvenime, be abejo, kiekvienas gydytojas, neurologas, pirmiausia pagalvotų apie insultą. Taigi aura – iki valandos trunkantys simptomai, bet ne galvos skausmas, o priešistorinė, vėliau, mažėjant auros simptomams, valandos bėgyje atsiranda galvos skausmas su visais minėtais gretutiniais pasireiškimais. Migrena su aura yra retesnis variantas, bet galbūt sunkiau iš pirmo vaizdo diagnozuojamas“, – pastebėjo profesorius.
Ligos priežasčių neranda
Pašnekovas neslėpė, kad nustatyti konkrečią priežastį, kas sukelia migreną, sudėtinga: „Bet viskas turi priežastį, šiuo atveju greičiausiai yra genetinė predispozicija, galbūt tam tikras genų rinkinys programuoja žmogaus polinkį sirgti migrena. Mes žinome, kad yra ir tam tikras šeiminis polinkis migrenos priepuoliams. Tai ir jei tėvai turi migrenos priepuolių, vaikams ja sirgti tikimybė didesnė. Bet tai nėra pagal procentus taip aiškiai paveldimas susirgimas.“
Jis pridūrė, kad konkrečios priežastys kaip, pavyzdžiui, galvos smegenų trauma, galvos smegenų uždegimas ar kraujotakos sutrikimas neturi esminės įtakos migrenos debiutui ar pasireiškimams. „Greičiau tai yra cheminio, molekulinio lygio sutrikimai, kurie greičiausiai programuojami genetiškai“, – paaiškino jis.
Nepaisant to, kad susirgimo priežastys nėra aiškios, turime labai daug žinių ir atsakymų apie migrenos priepuolio vystymosi cheminius ir molekulinius mechanizmus. O tai pastaruoju metu jau naudojama ir efektyviam migrenos gydymui.
„Dažnai ir šeimos gydytojai pasako, kad „nėra kuo gydyti ir kentėkite“. Tai – 20–30 metų senumo požymis. Migreną gydome ir gydome labai neblogai, lyginant su kitais susirgimais. Kalbant apie proveržius, kurie įvyko ligų gydyme, gydytojai neurologai migreną paprastai pateikia kaip turbūt geriausią inovatyvios medicinos pavyzdį, kai šiuolaikiniais vaistais, šiuolaikinėmis priemonėmis – medikamentinėmis ir nemedikamentinėmis – galime žymiai geriau kontroliuoti migreną, grąžinti žmogui gyvenimui džiaugsmą ir visavertes galimybes. Tad žmonės, įtardami migreną, turėtų neatidėliodami kreiptis pagalbos“, – akcentavo jis.
Efektyvi pagalba nuo priepuolių prieinama
Efektyvūs vaistai migrenos priepuoliams gydyti prieinami ir Lietuvoje. Juos taikant pavyksta labai efektyviai suretinti migrenos priepuolių dažnį. Inovatyvus vaistas yra leidžiamas į poodį du kartus per mėnesį.
„Tai padeda migrenos priepuolių dažnį sumažinti ir 50 proc. ir 75 proc. pacientai gydymu yra patenkinti ir mes jį taikome net kaip kompensuojamą gydymą savo pacientams. Taip pat yra ir efektyvesnių vaistų, kurie padeda nutraukti, sustabdyti migrenos priepuolį, sutrumpinti galvos skausmą ir lydinčių simptomų trukmę. Taigi nors migrena šiandien dar nėra visiškai pagydoma liga, tačiau palengvinti jos naštą tikrai įmanoma“, – džiaugėsi gydytojas.
Vis tik, deja, migrenos auros sukeliamų simptomų efektyviai numalšinti kol kas nėra galimybių.
„Yra dalis pacientų, kurie patiria migrenos auros simptomus be galvos skausmo. Tai išvis, atrodytų, keistas dalykas, bet taip būna. Tie vaistai, kurie nutraukia migrenos priepuolį ar tie patys biologinės terapijos atstovai, kurie naudojami moderniai migrenos profilaktiškai iš esmės neveikia auros simptomų.
Taip pat ir analgetikai – vaistai nuo galvos skausmo – migrenos auros paprastai neveikia. Todėl dažniausiai pasitenkiname lengvesniais profilaktiniais dalykais – galbūt magnio preparatais, tinkamu dienos režimu, kitų rizikos veiksnių kontrole. Bet tai yra problema, kuri šiandien dar nėra iki galo išspręsta. Kaip gydyti skausmą, žinoma kur kas geriau“, – pasakojo D. Jatužis.
Negydant gresia liūdnos ir varginančios pasekmės
Paklaustas, ar negydoma migrena gali baigtis mirtimi, profesorius patvirtino, kad taip nutikti gali, bet tai yra labai reti atvejai:
„Labai retais atvejais užtrukęs migrenos priepuolis gali sukelti lokalų galvos kraujotakos sutrikimą. Čia kalbame apie taip vadinamą migreninį insultą, kai migrenos priepuolis perėjo į galvos smegenų kraujotakos sutrikimą, kurį vadiname insultu. Tačiau tai labai reti dalykai. Paprastai gilinantis į tų pacientų istoriją, gretutines ligas, pavyksta nustatyti, kad jis turėjo ir tradicinių insulto rizikos veiksnių. Ir galbūt taip sutapo, kad migrenos priepuolis sutapo ir su insulto pradžia.“
Jis atkreipė dėmesį, kad daug svarbesnis ir galintis tikrai dažnai pasitaikyti – epizodinė migrenos komplikacija.
„Tai – vadinamoji lėtinė migrena, kai migrenos priepuoliai dažnėja, kartais ir ilgėja, ir gal sunkėja. Dažnyn ir dažnyn besikartojantys priepuoliai gali privesti ir prie tokios būklės, kai dažniau galvą skauda negu neskauda, daugiau kaip 15 dienų per mėnesį žmogus jaučia galvos skausmą su migrenos kriterijais ir net visai gali pereiti į kasdienį galvos skausmą, kai nėra nė dienos arba labai retos dienos, kai galvos visai neskauda. Tai išties yra rimta situacija, kai yra ne tik diskomfortas, kad skauda galvą, bet tai riboja ir žmogaus darbines galimybes, socialinį gyvenimą, bendravimą su draugais ir panašiai“, – dėstė D. Jatužis.
Be kita ko, nuolatinis stresas organizmui gali bloginti kitų, pavyzdžiui, kardiovaskulinių ligų situaciją, nuo tokio ilgalaikio skausmo ir streso gali net erozijos atsirasti virškinimo sistemoje ir kt.
„Tokius atvejus gydyti žymiai sunkiau, sudėtingiau, reikia labai glaudaus bendradarbiavimo, išbandyti ne vieną medikamentą. Bet tai yra įmanoma, nemažai tokių pacientų matome“, – aiškino medikas.
Jis priminė, kad besikartojant galvos skausmui pirmiausia reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, daug atveju tikrai gali būti tvarkoma šiame lygyje. Tačiau jei migrenos priepuoliai dažnėja, sunkėja, yra kitų lydinčių simptomų, reikia kreiptis į neurologą.
