Žarnyno infekcijų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per nešvarias rankas ar blogai apdorotą bei netinkamai laikytą maistą
Žarnyno ligų sukėlėjai aplinkoje būna gyvybingi pakankamai ilgai (nuo 2 parų iki mėnesio). Užsikrečiama, kai ligos sukėlėjas patenka į žmogaus organizmą su maistu, vandeniu ar per užterštus aplinkos daiktus.
Didžiausią nerimą kelia bakterijos, nes esant skirtingai aplinkos temperatūrai, bakterijų gyvybingumas skiriasi. Pavyzdžiui, esant 0–+5 ºC temperatūrai, bakterijos dauginasi lėtai, o jei maistas gamintojo numatytą vartoti laiką bus laikomas nuo +16 iki +52 ºC temperatūroje, susidarys palankios sąlygos ne tik bakterijoms daugintis, bet ir išskirti toksinus.
Todėl tokiomis sąlygomis laikyto maisto nerekomenduojama valgyti, nes juo galima apsinuodyti. 100 ºC temperatūroje dauguma bakterijų žūva, tuo tarpu nuo +116 iki +121 ºC temperatūra yra pražūtinga jau visoms bakterijoms.
Per maistą, vandenį ir aplinką plintančių užkrečiamųjų ligų atvejų atsiradimą ir išplitimą lemia:
nepakankamas maisto apdorojimas šiluma; iš anksto paruoštas maistas laikomas netinkamai; naudoti užteršti komponentai maiste, kurie nebuvo apdoroti šiluma; maisto užteršimas maisto tvarkymo vietoje, nesilaikant higienos reikalavimų; netinkama maisto tvarkymo vietos paviršių priežiūra; blogi maistą tvarkančiųjų asmenų asmens higienos įgūdžiai.
Kad sumažintumėte riziką susirgti per maistą, vandenį ir aplinką plintančiomis ligomis, rekomenduojame taikyti šias profilaktikos priemones:
Rankų priežiūra. Ypatingai svarbu plauti rankas, nes taip nuplaunami mikroorganizmai, kurie patenka ant rankų nuo užterštų paviršių ar aplinkos daiktų, liečiant gyvūnus. Jei reguliariai neplaunamos rankos, šie mikroorganizmai kaupiasi.
Tokiomis rankomis liečiant burną padedama infekcijai patekti į organizmą. Gali būti užteršiamas ir jau vartojimui paruoštas maistas, todėl rankas rekomenduojama plauti prieš pradedant maistą ruošti, ruošiant, prieš jį, valgant ir visais atvejais, kai jos yra nešvarios.
Maisto sauga. Norint išvengti ligos, reikia įsitikinti, kad mėsa, kurią valgome, yra tinkamai paruošta (pavyzdžiui, salmonelės žūsta aukštoje temperatūroje. Mėsos viduryje gamybos metu turi būti pasiekta ne žemesnė kaip 85 °C temperatūra). Tvarkant žalius gyvūninės kilmės produktus būtina pasirūpinti, kad būtų išvengta aplinkos ar paruošto vartojimui produkto užteršimo.
Perkant vartojimui paruoštus produktus patariama įvertinti jų kokybę. Vartojimui paruoštus produktus ir produktų gamybai skirtas žaliavas būtina laikyti tinkamoje temperatūroje – šaldytuve nuo +2 iki +8 °C temperatūroje, šaldymo kameroje nuo -18 iki -24 °C temperatūroje, kartais nuo 0 iki -4 ºC ir visada pagal tiekėjo ir gamintojo nurodymus.
Sveikatos savikontrolė. Labai svarbu žinoti, kad asmeniui, turinčiam žarnyno sutrikimų, negalima dirbti su maisto produktais. Pajutus pirmuosius ūmios žarnyno užkrečiamosios ligos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Maisto gamybos procese labai svarbu: griežtai laikytis žalios ir gatavos produkcijos ruošimo technologijos; nenaudoti maisto žaliavų, kurių realizacijos terminai pasibaigę; greitai gendančius maisto produktus laikyti tik šaldytuve ir užtikrinti maisto produktų laikymo temperatūrinį rėžimą; saugoti maistą nuo kenkėjų; laikytis asmens higienos reikalavimų.
Prieš didžiąsias metų šventes pasirūpinkime, kad šventinio stalo maistas būtų ne tik skanus bet ir saugus.
