Namą Gedas pastebėjo atsitiktinai: dar 2008 metais vietiniame laikraštyje jo dėmesį atkreipė parduodamos sodybos skelbimas. Sodyba, pasak Gedo, buvo labai apleista ir daug metų negyvenama, kieme vešėjo aukšta ir nepjauta žolė, visur suaugę brūzgynai.
Sodybą Prienų rajone pirmus kartus Gedas apžiūrinėjo vienas. Nepaisant to, kad sklypas buvo neprižiūrėtas, vyras prisimena, kad namas jį sužavėjo iš kart. Kiek kitaip jautėsi jo žmona Daiva.
„Mane tai iš tikrųjų šokiravo kai pamačiau tą vaizdą“, – prisiminė Daiva. Vis dėlto ir ji pripažįsta, kad apleistas namelis turėjo savų privalumų: rami ir atoki vieta, tačiau susisiekimas su aplinkiniais miestais geras. „Mes abu dirbame miestuose. Aš Kaune, o Gedas Prienuose, todėl labai norėjosi ramybės nuo miesto, nuo žmonių“, – pasakojo Daiva.
Beveik šimtmečio senumo namas išsaugojęs ir istorijos ženklų. Sutuoktiniams vietiniai pasakojo, kad namas kažkada priklausė gana stambiam ūkininkui. „Pasakojo tokią istoriją, kad šitame name vyko kažkoks nedidelis renginys, o tuo metu į vidų įlėkė kamuolinis žaibas. Ir stogo skardoje nuo karo radome keletą kiaurymių, kurias išmušė skeveldros“, – pasakojo Gedas.
Darbai prasidėjo iš kart
Pora pasakoja darbus pradėjusi iš kart. Sklypo ir namo pirkimui teko imti paskolą, todėl Daiva ir Gedas susitarė su šeimininku, kad darbus pradėtų dar vykstant dokumentų tvarkymui. Pirmasis smūgis teko mūriniam priestatui, kuris buvo nereikalingas.
Vėliau sekė tvarkymosi darbai. Teko griauti, valyti, lupti ruberoidą. „Viduje buvo visokių senienų, lentų, medinių pertvarų. Viską nugriovėme, nulupome. Daiva net visus surūdijusius vinukus iš sienos ištraukė. Aš jai sakau, kad kalam į vidų ir nesimatys, o jai jie nepatiko, vis tiek kiekvieną ištraukė“, – prisiminė Gedas.
Sutuoktiniai atskleidė, kad beveik visus darbus darė savomis rankomis, tačiau kartais be pagalbos vis tik neišsiversdavo. Darbininkų pagalbos pirma prisireikė sutvirtinant pamatus: pastarieji vietomis buvo aptrupėję, todėl teko kasti griovį aplink visą namo perimetrą, dėti sustiprinimus.
Gedas pasakojo, kad keisti reikėjo ir keletą supuvusių rąstų segmentų, sulyginti išsiklaipiusias sienas, o vėliau ir jas sutvirtinti. Vietoje, kurioje dabar padaryta stiklinė vitrina, teko statyti metalinę koloną, o siekiant paaukštinti lubas teko išlupti namo grindis ir iškasti apie 40 centimetrų grunto.
Nepaisant viso įdėto vargo, Gedas ir Daiva rezultatu džiaugiasi, tačiau pripažįsta, kad to kartoti – nebenorėtų. Santuokinių įdėtos pastangos atsipirko gana greitai: įsigiję namą 2008, jau po dvejų metų pradėjo jame gyventi. Nors namas nebuvo visiškai užbaigtas, o kiemas reikalavo dar daug darbo, gyventi ten buvo įmanoma.
Vagys išsinešė ir vyną
„Atrodė, kad namo dvasios priešinasi, kad mes čia atsikeltumėm“, – juokaudamas prisimena Gedas ir neslepia, kad kartais rankos jau buvo beveik nusvirusios.
Tik prasidėjus namų tvarkymo darbams, sutuoktiniai prisimena, kad teko sudeginti keletą pelių apgraužtų lentų. Tolėliau nuo laužo stovėjo ir senas kluonas, kurį buvo planuojama nugriauti, pašalinti reikėjo ir kieme stovėjusį lauko tualetą. „Aš jį sugalvojau į tą laužą nuridenti per dalį sklypo, net neišardytą, kad nereiktų laiko gaišti. Įstūmiau tą tualetą į tą laužą ir kaip tyčia pakilo vėjas“, – pasakojo Gedas.
Daiva pasakojo, kad šalia stovėjusiame kluone turbūt dar buvo likę šiaudų, kurie greitai užsiliepsnojo. Nors pora didelių nuostolių nepatyrė, sudegė keletas kluone saugotų daiktų. „Vėliau sužinojome, kad žmonės pradėjo kalbėti, kad sudeginome specialiai, kad nereikėtų jo griauti“, – dabar jau su šypsena prisimena Gedas.
Įpusėjus darbams, dar nebaigtus statyti namus aplankė nelaukti svečiai. Atvažiavę sutuoktiniai rado išlaužtas vitrinos duris. Namuose jie pasigedo bene visų daiktų: vagys išnešė dušą, klozetą, vonios spintelę ir begalę kitų daiktų. Gedas sakė, kad trūko ir elektrinio boilerio, kuris buvo net neišimtas iš pakuotės.
„Įtariame, kad mus sekė, nes atvažiuodavome labai dažnai, o būtent tą vakarą neatvažiavome. Čia praleisdavome visus savaitgalius, ir po darbų dar bent keletą valandų atvažiuodavome čia padirbėti“, – pasakojo Daiva. Pasak Gedo, vagys tikrai neatėjo pėsčiomis: tiek daiktų apskritai tilptų tik į autobusiuką ar sunkvežimį.
„Svarbiausia, kad net vyną mūsų išnešė. Nupjovėme senas vyšnias kieme, o iš vaisių pagaminome vyną. Ką tik buvome jį iš rūsio į viršų parsinešę. Beveik baigė rūgti, galima sakyti tinkamas vartoti. Ir jį su visais buteliais pavogė“, – besijuokdamas pasakojo Gedas.
„Pagyvenome lygiai parą ir išsikraustėme atgal“
2010 metų kovą, pirmą kartą įsikėlus į naujus namus, Gedas ir Daiva susidūrė su dar viena staigmena. „Ryte nuėjome į vonią ir pastebėjome, kad duše vanduo dingsta, labai lėtai teka, lyg su smėliuku ar drumzlėmis“, – pasakojo Daiva.
Pasak Gedo, iš šulinio sklido garsus dundesys, ir tada jis suprato, kad šulinį užgriuvo. Gedas sako, kad rankos jau sviro, ir jis nebetikėjo, kad šulinį bus įmanoma atkasti – jis net 25 metrų gylio. „Atsivežėme daiktų iš buto, pagyvenome lygiai parą ir išsikraustėme atgal. Man tai buvo katastrofa“, – teigė vyras. Vis dėlto šulinį išgelbėti pavyko vos po keletos dienų.
Socialiniuose tinkluose įspūdingais pokyčiais pasidaliję sutuoktiniai susilaukė ir kritikos strėlių. Pasak kai kurių, namo autentiškumas nebuvo išsaugotas. „Tik tie rąstai ir buvo, daugiau čia nebuvo nieko, ką būtų galima išsaugoti“, – sako Daiva.
Gedas teigė, kad ir svarstyti, ar nebūtų buvę pigiau statyti naują, o ne restauruoti seną namą, nėra verta. „Jei šalia vieną restauruoti o kitą nuo pamatų statyti, tada būtų galima įvertinti. Be to, mums nereikėjo jokių popierių tvarkytis, ką daro kiti pradėję statybas“ , – atskleidė Gedas.
