Mes nežinom,kur mūsų kelias veda.Kalnai matomai pasiima tuos,kurie begaliniai myli juos.Norėtūsi,kad jiems ten būtų gera,nes kito pasirinkimo nėra,o artimiems stiprybės pakelti tokią naštą.

Vieno nesupratau. Kas organizuoja ir kas tikrina kopiančiųjų
pasiruošimą? Negi kopimo nekontroliuoja profai alpinistai?

Kam reikalingi šitie straipsniai ? Čia gryna savižudybių propaganda.

Protu nesuvokiama nelaimė, net sunku pagalvoti kaip sunku artimiesiems. Praeitais metais kalnuose žuvo mano žmona, todėl žinau, kaip skauda, kaip viskas per akimirka sugriūva. Tačiau reikia rasti jėgų ir toliau gyventi. Didžiausia užuojauta artimiesiems dėl netekties, stiprybės Jums

Žinoma užuojauta, tik niekad niekas ne įsiklauso, kad artimas žmogus jautė nelaime, tuo ir reikėjo baigti krautis skudurus, na bet jaunimas geriau žino ko jam reikia

Dažnai apie kalnus rašoma kaip apie kokius gyvus mistifikuotus monstrus (pasiima viską, klaidų neatleidžia ir tt) tai skatina jaunus aktyvistus ieškoti savo galimybių ribos. Ant kalno - nieko mistifikuoto nėra. Paslysti ir skrendi nuo skardžio, jei nepasiseks, dar ir kitą nutempsi, antro šanso nebus.

Kas liedzia tokiem Pieniam be pasiruosimo laipioti I kalnus? O tevai jei turi pinigu ir leidzia lakstyt po pasauly, kad nezino kur ir ka veikia, niekas nekaltas.

Neverta nepatyrusiems kopti iškart į tokias rimtas viršūnes. Nors ir patyrę žūsta. Labai gaila.

Kaip pasake man gydytoja : begam,skubam, savim nesirūpina.aciu gydytojai is utenos infekcinio skyriaus kad išgelbėjo mano gyvybe. Užuojauta žuvusiems.

Ka pasakytu patyre alpinistai? Ar tikrai mergina galejo buti pilnai pasiruosusi tokiam kopimui? Vien begiojimo neuztenka.