Tą dieną Evaldas dalyvavo draugų vestuvėse, kurios vyko Klaipėdos miesto centre įsikūrusiame viešbutyje, Naujojo Sodo gatvėje. Nakties metu vyras paliko pokylį ir nuo to laiko jo niekas daugiau nebematė.
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt yra rašęs, jog paskutinį kartą Evaldas buvo nufilmuotas prie Danės upės. Uostamiesčio kameros parodė, kad Šiauriniame rage vienas ėjo vyriškis.
Nepasiekė jokia žinia
Su naujienų portalu tv3.lt sutiko pasikalbėti Evaldo sesė Simona, kuri atskleidė, kad vis dar laikosi sunkiai, bet nuolat laukia jo grįžtančio.
„Iš tikrųjų, čia pas mane tokia pirma iš artimo rato netektis gyvenime. Aš niekada neįsivaizdavau, ką žmonės jaučia, kai netenka artimo žmogaus. Tai galiu pasakyti, kad tas gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo.
Ypatingai mano atveju, kai mes nežinome, kas atsitiko, mes nieko nežinome... Mes esame nuolatiniame laukime, žinome, kad dar ne kartą ašarą nubrauksime.
Aš jį prisimenu labai dažnai. Tad gyvenu nuolatiniu laukimu ir viltimi, kad jis sugrįš, kad pasieks kažkokios žinios“, – pasakojo Simona.
Visgi, moteris pridūrė, kad nuo brolio dingimo dienos jos nepasiekė jokia žinia, dėl to šeima gyvena nuolatinėje nežinioje.
„Apie tai nėra visiškai jokių žinių, faktų, daiktų ar atsiradusių rūbų. Mes nežinome nieko“, – liūdnai tarstelėjo ji.
Kalbasi su broliu mintyse
Simona prisimena, kad dingus broliui ji išgyveno tikrą košmarą. Tuo metu moteris, kad sau padėtų, griebėsi visko, ko tik galėjo. Tačiau šiuo metu ji jau yra prisitaikiusi sau metodus, kurie gelbsti kasdienybėje.
„Tiesą pasakius, po brolio dingimo pas mane visos tos metodikos išliko: medituoju, su broliu kalbamės mintyse, mano viduje kažkas pasikeitė.
Bet dabar neinu pas jokius praktikus, medituoju ir užsiimu veiklomis namuose, pati su savimi. O visa kita, sunkiausia, šiuo atveju, dalis, kad mes esame nežinioje“, – kalbėjo Simona.
Moteris prisiminė, kad vos dingus broliui, ji sulaukė gausybės žinučių iš ekstrasensų, astrologų ir kitų specialistų. Tačiau šie norimos pagalbos nesuteikė.
„Pradžioje sulaukiau patarimų, žinių iš visokių žmonių: ekstrasensų, astrologų, iš visko. Bet visų nuomonės išsiskyrė. Nebuvo kažkokios srities ar žmogaus, kuris būtų tiksliau nukreipęs. Visų nuomonės buvo skirtingos.
Tai, galima sakyti, kad labiau mus sutrikdė. Pirmi metai buvo labai didelis mėtymasis, aš pati buvau labai sunkioje psichologinėje būsenoje, kai tau kažkas pasako viena ir tu pasileidi į tą versiją, bandai. Tada kažkas pasako kažką kitą ir tu ten pasileidi... Buvo labai sunku atsistatyti“, – tikino ji.
Mama tebelaukia grįžtančio
Paklausta, kaip jos artimieji išgyvenimą skaudų įvykį, Simona atsako, kad mama tebelaukia grįžtančio sūnaus. Nei pati Simona, nei jos artimieji nepasidavė.
„Mamai jis, kol neatsirado, sakė, kad visada išliks gyvas. Ji laukia, ji tikisi, kad kiekvieną dieną jis pareis. Kol neatsiras tikslių faktų, žinių, ji tiki, kad jis gyvas“, – pasakojo Simona.
„Tikime, kad jį suras. Ta viltis tikriausiai veikia psichologiškai. Protas suvokia netekties faktą, kai tu matai priešais save laidotuves. Bet kol protas nepamatė laidotuvių, tol tikiesi. Tu nežinai, kas įvyko, galvoji, o gal visgi...“, – apie nemirštančią viltį pasakojo moteris.
Nuo Evaldo dingimo netrukus bus praėję trys metai. Simona pasakoja, kad brolio nebesapnuoja.
„Sapnuose jis man pasirodo labai retai. Per visą šitą laiką aš sapnavau jį tik porą kartų, o sapnai buvo labai blankūs, ne viską prisimenu. Tai, galima sakyti, kad sapnuose jis manęs nelanko“, – pasakojo sesuo.
Nors Simona mėgina gyventi toliau, tačiau tikina, kad su mama turi ritualų, kuriais prisimena brolį.
„Neturiu kito pasirinkimo. Kai įvyko nelaimė, tai aš nesuvokiau, kaip žmonės atsistato. Nors turiu vyrą ir vaikus, man atrodė, kad jie turėjo palaikyti gyvenime, bet tuo metu aš net nesuvokiau, kad įmanoma grįžti į gyvenimą. Bet tu priverstas, nėra kitos išeities.
Laikas eina, mintys aplanko, bet kai jos tokios dažnos, nebėra jau tokio didelio išgyvenimo. Susitaikai. Stengiuosi toliau gyventi dėl šeimos. Pas mane yra vaikai, jie prablaško, su mama pasikalbame.
Man svarbu kalbėti apie brolį, kad jis neliktų pamirštas. Ta tema tikrai dažnai diskutuojama. Buvo brolio gimtadienis, tada su mama susirašėme žinutėmis ir sveikinome brolį su gimtadieniu. Tai turime tokių ritualų.
Sveikinimus rašome ir jam asmeniškai į „Facebook“ žinutes, sveikiname su šventėmis“, – atskleidė Simona.
Policija prašo susisiekti mačiusius
Naujienų portale tv3.lt anksčiau buvo rašyta, kad dingęs klaipėdietis gimė 1990 m.
2021-10-17 apie vidurnaktį išėjo iš renginio Naujojo Sodo g. Klaipėdoje ir dingo be žinios. Išėjęs iš draugų vestuvių E. Rusys vilkėjo raudonus marškinius ir raudonas kelnes, juodą medžiaginę striukę, avėjo baltais sportiniais bateliais ir galėjo būti užsidėjes juodą kepurę.
Jis yra apie 180 cm. ūgio, lieso kūno sudėjimo, ant kairės rankos dilbio turi tatuiruotę. Vilkėjo raudonais marškiniais, raudonomis kelnėmis, juoda medžiagine striuke, avėjo baltais sportiniais bateliais, galėjo būti užsidėjęs juodą kepurę.
