Vilnietė Aurelija dar mokykloje daugybę laiko leido scenoje vaidindama arba grodama, tad ir savo ateitį norėjo sieti su tuo. Visgi Aurelijai baigus mokyklą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo renkama trupė Rusų dramos teatrui.
„Man rusų dramaturgija ir kalba buvo svetima, todėl nusprendžiau, kad reikia imtis kažko kito. Aš pati visą gyvenimą vaidinau ir grojau scenoje. Buvo kilusi tikra dilema, ką pasirinkti, nes būdama 12-okė, atrodo, jau buvau suplanavusi savo ateitį, bet ten viršuje kažkas pasijuokė.
Pamąsčiau, ką galėčiau daryti, tad įstojau į renginių planavimą ir organizavimą. Dėstytojai mus skatino dirbti jau studijų laikais, todėl aš savanoriavau įvairiose galerijose, Lietuvos rašytojų sąjungoje“, – pasakoja ji.
Pakeitė savo gyvenimą
Baigusi studijas Aurelija sėkmingai įsidarbino administratore-renginių organizatore naktiniame klube, kur organizuodavo teminius vakarėlius taip pat nuomodavo sales privačioms šventėms ir, kaip sako pati, ji nedirbo, o tiesiog gyveno tuo, ką darė.
Visgi darbui trukdė viena problema – ji kentė baisias migrenas. Kartais migrenos priepuoliai pasitaikydavo tokie stiprūs, kad moteriai prireikdavo greitosios medicinos pagalbos.
„Tradicinė medicina man negalėjo niekuo padėti, galėjau tik gerti vaistus ir laukti, kol su amžiumi migrenos priepuoliai palengvės. Manęs netenkino tas atsakymas, nes man tai trukdė dirbti. Susiradau ajurvedos gydytoją ir nuėjau pas jį su savo problema. Aš labai pakeičiau gyvenimą – tapau vegetare, atsisakiau alkoholio, rūkalų“, – pasakoja Aurelija.
Tačiau toks asmeninio gyvenimo pokytis privertė į savo darbą pasižiūrėti kitomis akimis – Aurelijai pasidarė nebemiela dirbti aplinkoje, kur nuolat tenka susidurti su alkoholį vartojančiais žmonėmis.
„Vienu metu aš tiesiog sustojau ir pasakiau, kad tai nebėra mano gyvenimo būdas. Kadangi ajurvedos mokytojas tuo metu Kaune turėjo savo vienuolyną, natūraliai atsirado poreikis organizuoti renginius, kuriuose nėra alkoholio ar mėsos“, – prisimena ji.
Pradėjo organizuoti kitokias vestuves
Pradėjusi organizuoti renginius be mėsos ir alkoholio, vėliau Aurelija pasinėrė ir į vestuvių organizavimą. Taip atsirado ir „Lakananda events“ organizuojantys vedines ar pagal pageidavimą kitokias, bet tradicijomis grįstas vestuves, blaivias ir vegetariškas. Pasak renginių organizatorės, tokias vestuves besirenkantys jaunieji yra sąmoningai susipažinę su vedinėmis vertybėmis, tad alkoholio linksmintis ar atsipalaiduoti jiems tiesiog nereikia.
„Į mus besikreipiantys jaunavedžiai būna labai sąmoningi, jie ne visada praktikuoja vedinį žinojimą, kartais jie tiesiog užsiima joga ar budizmu, todėl nori vestuvių, kurios ir būtų susijusios su rytų tradicijomis. Dažnai tokių žmonių draugams jų gyvenimo filosofija yra artima, o sunkiau jau yra tėvams ir giminaičiams.
Čia galimi du scenarijai – į vestuvių ceremoniją pagal vedines tradicijas kviečiasi tik artimiausius draugus, o vakarinėje dalyje, nors ir švenčia vegetariškai ar be alkoholio, tačiau su vedėju ir panašiomis pramogomis, kurios niekuo nesiskiria nuo tradicinių vestuvių.
Antrasis variantas, kai jaunieji tuokiasi dviese tik su Brahmanu – šventiku – Lietuvoje ar Indijoje. Paskutinius dvejus metus žmonių jau nebešokiruoja blaivios vestuvės“, – šypsosi ji.
Aurelija atskleidžia, kad vienas iš tokių vestuvių organizavimo sunkumų – rasti renginių vedėją, kuris pasiryžtų dirbti vestuvėse be alkoholio. Tačiau nepaisant to, didesnių sunkumų nepasitaiko.
Vediškų vestuvių organizatorė pastebi, kad tiems žmonėms, kurie kreipiasi į ją, labai svarbios tradicijos, tačiau Lietuvoje tradiciškos vestuvės tarsi yra įgijusios blogą reikšmę:
„Yra žmonių, kurie labai vengia tradicijų, nes jiems tai siejasi su kaimo šventėmis, piršlio korimu ir taip toliau. Tačiau mes akcentuojame didelę pagarbą tėvams, ne tik vedinėse vestuvėse, bet ir kitose tradicinėse vestuvėse, didelis dėmesys skiriamas jiems ir jų pagerbimui. Visa ceremonija vyksta prie ugnies, vedinėse vestuvėse aukojami penki elementai, taip pat prašoma tėvų palaimino.
Praktiškai visos mūsų nuotakos darydamos tiek vedines, tiek baltiškas vestuves ryte turi tėvų palaiminimą ir daug lietuviškų elementų. Manau, kad poreikis toms lietuviškoms tradicijoms niekada nebuvo dingęs, tik galbūt jų nerodydavo viešoje erdvėje. Pagrindinis elementas tiek baltiškose, tiek vedinėse vestuvėse yra ugnis. Prie jos sakomos priesaikos ir prašoma palaiminimo, pagalbos padėti išspręsti kilusias problemas“, – pasakoja ji.
Kiek kainuoja tokios vestuves?
Pasak Aurelijos, pirmaisiais metais vedines vestuves daryti buvo labai paprasta, nes žmonės neturėjo jokių lūkesčių ir viską atiduodavo į renginių organizatorės rankas. Tačiau pastaruoju metu vediškos vestuvės ganėtinai išpopuliarėjo ir dabar žmonės žino, ko nori, ko gali tikėtis.
„Dabar atsirado iššūkių planuojant, nes išpopuliarėjo Bolivudas. Pavyzdžiui, žmonės nori specifinio dekoro, kurie Lietuvoje kelia iššūkius – gėlių koridoriai Indijoje yra labai įprasti, o Lietuvoje tai kainuoja labai daug, bet žmonės tam ryžtasis. Pirmaisiais metais aš galėjau augti ir tobulėti, o dabar labai smagu, kad atsiranda ir tokių smagių iššūkių“, – pasakoja ji.
Dėl augančių kuro, maisto, komunalinių paslaugų kainų, kyla ir vestuvių kainos. Vestuvių organizatoriai yra numatę, kad šiemet už vidutines vestuves žmonės turės pakloti apie 20 tūkstančių eurų. Paklausus, o kiek kainuoja vediškos vestuvės, Aurelija sako, kad viskas priklauso nuo pačių jaunųjų norų.
„Žinoma, alkoholis veikia vestuvių kaštus, bet kiek kainuos vedinės ar baltiškos vestuvės labai priklauso nuo jaunųjų norų. Pavyzdžiui, esame turėję ir tokių vestuvių, kur jaunieji tiesiog ateina dviese ir susituokia vienuolyne. Tokių vestuvių kaštai yra lygūs suknelės kainai.
Vedinės vestuvės gali kainuoti ir labai daug, pavyzdžiui, yra buvęs atvejis, kad vien tik nuotakos suknelė buvo siūta specialiai, su natūraliais akmenukais ir vien tik ji kainavo 10 tūkstančių eurų. Vedinės vestuvės tikrai gali kainuoti ir 20-30 tūkstančių eurų, ir dar daugiau. Bet dažnu atveju jos gaunasi pigesnės nei įprastos vestuvės. Tik nereikia apsigauti dėl vegetariškų patiekalų, nes jie nėra pigesni už patiekalus su mėsa“, – priduria ji.
Populiarėjančios „kitokios“ vestuvės
Vienas iš vediškų vestuvių skirtumų – jose svarbiausia ceremonija su ugnimi, kuri trunka kelias valandas. Jos metu prašoma pagalbos iš aukščiau, dėkojama tėvams, o priesaiką kurią sako jaunieji yra paimta iš šventraščių, kurie parašyti daugiau kaip prieš 5000 metų.
„Vedinėse vestuvėse dažniausiai visi žmonės verkia, nes ten yra labai daug gylio ir viską labai gerai supranti, nes, pavyzdžiui, kai esi išgėręs alkoholio, sąmonė lyg užsidengia šydu ir neleidžia patirti visko, ką galėtumėte patirti.
Kai pati pirmą kartą dalyvavau vedinėse vestuvėse, man jos paliko tokį įspūdį, nes priesaika yra sudaryta iš šventraščio žodžių ir jai yra apie 5 tūkst. metų. Aš pati verkiau. Mane jos labai sužavėjo. Kažką panašaus buvau mačiusi nebent filme. Tuo metu negalvojau, kad pati galėsiu rengti tokias vestuves, o tuo labiau, kad per metus jų padarysime 5, 6 ar net 10 per metus“, – šypsosi Aurelija.
Moteris sako, kad dabar vedinės ir baltiškos vestuvės iš tiesų populiarėja: „Manau, kad žmonės nori ar nenori, ieško tikrumo ir dėl to renkasi savo meilę atšvęsti sąmoningai ir prasmingai. Dabar atsirado dar ir vediniai gimtadieniai, mergvakariai, bernvakariai, nes žmonės nori švęsti kitaip. Aišku, dėl dabartinės situacijos visame pasaulyje yra gedulas ir žmonės nesijaučia galintys švęsti, todėl yra ir nukeltų vestuvių“, – priduria.
Dažniausiai žinia apie Aurelijos organizuojamas vestuves sklinda iš lūpų į lūpas. Tiesa, moteris ne visuomet sutinka organizuoti jaunavedžių meilei skirtą šventę:
„Žinia apie mus dažniausiai sklinda iš lūpų į lūpas. Aišku, mes esame gavę užklausų, kad žmonės nori indiškų vestuvių, bet jose bus mėsos ir alkoholio, bet mes tokias užklausas atmetame, nes nenorime to kičo. Vedines vestuves darome ir tais atvejais, kai nuotaka ar jaunikis yra iš Indijos.
Indijoje yra labai svarbu susituokti atliekant ugnies ceremoniją, vadinamą Vivahą jagija. Indijoje yra labai gilios ir svarbios tradicijos, tad visos vestuvės yra atliekamos būtent pagal šią seniausią žemėje egzistuojanti ugnies ritualą Jagiją“.
