Negalėdama atsistoti ir pastebėjusi atvirą kojos lūžį, Danutė išsikvietė Greitąją medicinos pagalbą (GMP), kuri pacientę atvežė į Kauno klinikas. Ligoninėje moteriai diagnozuotas atviras dešinio blauzdikaulio distalinio galo lūžis su poslinkiu ir minkštųjų audinių sužalojimu. Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojo ortopedo traumatologo Arnoldo Sipavičiaus teigimu, blauzdikaulis – atraminis apatinės galūnės kaulas, todėl jo lūžis sukelia įprasto judėjimo ir galimybės pasirūpinti savimi sutrikdymą, rašoma pranešime spaudai.
„Patyrus didelės kinetinės energijos traumą autoįvykių metu, nukritus iš didelio aukščio, gali įvykti atviri blauzdikaulių lūžiai, tokiu atveju lūžgaliai sužaloja minkštuosius audinius ar sukelia jų defektą, – aiškina A. Sipavičius. – Didžioji dauguma pacientų, patyrusių šias traumas, yra jauni, darbingo amžiaus žmonės, maždaug 25–40 metų amžiaus.“
Kaip gydomi atviri kaulų lūžiai?
Gydant atvirus kaulų lūžius, dažnai tenka taikyti kompleksinį chirurginį gydymą. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Adas Čepas pasakoja, kad operacijų metu pirmiausiai reikia pašalinti sužalotus, prastos kraujotakos minkštuosius audinius ir juos rekonstruoti bei atstatyti ir stabilizuoti lūžį ortopediniais implantais. Didžiausias šių operacijų tikslas išsaugoti pačią galūnę, sumažinti kaulų infekcijos tikimybę, tikėtis savalaikio kaulų lūžių sugijimo bei galūnės funkcijos atkūrimo. Toks gydymas atliktas ir pacientei Danutei.
„Iš pradžių pacientei skubiai atlikta kaulo fiksacija išorinės fiksacijos aparatu. Pooperaciniu laikotarpiu, ryškėjant minkštųjų audinių kraujotakos nepakankamumui, atliktas negyvybingų audinių pašalinimas ir susidariusio minkštųjų audinių defekto rekonstrukcija. Ši procedūra atlikta mikrochirurginiu būdu, persodinant audinių kompleksą, paimtą iš šlaunies į defekto vietą blauzdoje“, – sako A. Čepas. Jis priduria, kad prigijus persodintiems minkštiesiems audiniams, atlikta galutinė kaulo osteosintezė žiediniu išorinės fiksacijos aparatu.
„Dėl žmogaus anatomijos ypatybių, blauzdikaulis yra menkai pridengtas minkštaisiais audiniais, todėl jų rekonstrukcija, panaudojant lokalius audinius, labai ribota. Tad po tokių traumų audiniai dažniausiai rekonstruojami mikrochirurginiu būdu, transplantuojant minkštuosius audinius iš atokesnių sričių, pavyzdžiui nugaros ar šlaunies“, – pažymi A. Čepas.
Šių procedūrų gerus rezultatus lemia glaudus gydytojų ortopedų traumatologų ir plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų bendradarbiavimas. „Neatlikus minkštųjų audinių rekonstrukcijos net keletą kartų išauga kaulo nesugijimo ar infekcijos rizika, gali grėsti galūnės amputacija. Siekiant išsaugoti sužalotą galūnę, be galo svarbus tarpdisciplininis medikų bendradarbiavimas“, – pabrėžia A. Sipavičius.
Reabilitacija užtrunka
Šiuo metu Danutei jau pašalintos lūžį fiksavusios ortopedinės konstrukcijos, pradėtas reabilitacinis gydymas. „Dėl ilgo pooperacinio laikotarpio, fizinio krūvio apribojimų, atstatyti raumenų ir sąnarių funkcijas užtrunka laiko, todėl pacientei vis dar prireikia ramentų vaikštant. Danutės būklė nuolat gerėja, ji jau gali atsistoti, skirti apkrovą anksčiau traumuotai galūnei“, – tikina gydytojas ortopedas traumatologas.
Danutė džiaugiasi gerėjančia savijauta. „Per šiuos metus negalėjau vaikščioti, tačiau matydama profesionalią Kauno klinikų medikų komandą nenustojau tikėti, kad vieną dieną vėl atsistosiu ant kojų. Nuoširdžiai dėkoju A. Čepui, A. Sipavičiui, slaugytojoms ir visai medikų komandai už profesionalią pagalbą“, – gražių žodžių negaili moteris.
Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje atliekamos sudėtingos rekonstrukcinės operacijos pacientams, turintiems ir minkštųjų audinių defektų. Bendradarbiaujant su kitomis klinikomis, gydomi pacientai, sergantys odos ir minkštųjų audinių onkologiniais susirgimais, operuojami veido, burnos, nosies, ausų defektai. Moterims po krūtų operacijų rekonstruojamos krūtys.
