Natūrali arba cheminė sudėtis
Natūrali arba cheminė kosmetikos priemonių sudėtis – nėra vieno atsakymo, kurios priemonės sveikesnės ar efektyvesnės, teigia „Eurovaistinės“ grožio vaistinių vadovė Aušra Vareikienė. Tačiau ji įvardija, pagal ką reikėtų rinktis kosmetiką.
„Tiek natūralios, tiek susintetintos sudėties priemonės turi savų pliusų ir netgi minusų, todėl pirmiausia siūlyčiau nepriklausomai nuo to, kokia sudėtis, rinktis neutralaus poveikio priemones. Jei kosmetiką perkate ne sau, venkite biocheminiu būdu sukurtų produktų, į kuriuos įeina retinolis, hialurono rūgštis ir AHA rūgštys. Nors jos itin veiksmingos, norint jas naudoti, reikia atsižvelgti į visas kitas naudojamas priemones – ar jos dera tarpusavyje. Tuo tarpu natūrali kosmetika gali sukelti alergines reakcijas, kurių sudėtyje yra bičių pikio ir įvairių augalų žiedadulkių“, – pasakoja A. Vareikienė.
Parabenai ir sulfatai – kada jų per daug?
Parabenai, sulfatai ir fenoksientanolis – tai trys medžiagos, kurių žmonės stengiasi vengti kosmetikos sudėtyje. Tačiau grožio specialistė pasakoja, kad ne visi žino, kokį poveikį šios medžiagos daro arba koks jų kiekis priemonėje nėra žalingas.
„Parabenai ir fenoksietanolis užtikrina kosmetikos gaminių ilgesnį galiojimo laiką ir užkerta kelią mikroorganizmų dauginimuisi. Iš tiesų patariama etiketėje dairytis, kad šių medžiagų nebūtų, tačiau lygiai taip pat svarbu atsižvelgti, koks jų kiekis yra priemonėje. Galima rasti nemažai kosmetikos su šiais konservantais, kuri yra patvirtinta Europos Sąjungos sveikatos sistemos. Tokiais atvejais galite būti užtikrinti, sulfatų ar fenoksietanolio kiekiai priemonės sudėtyje atitiktų normas ir nekenktų“, – pasakoja A. Vareikienė.
Kita medžiaga, kurios grožio specialistė pataria vengti kosmetikos sudėtyje, yra sulfatai. Anot jos, ši medžiaga dažniausiai naudojama valomųjų kosmetikos priemonių gamyboje, kad sumaišius su vandeniu jos „suputotų“ ir efektyviau išvalytų odą, tačiau ilgainiui tai tik užkemša poras ir šiurkština plauką.
Medžiagų išdėstymo tvarka etiketėje
Grožio specialistė visuomet pataria atkreipti dėmesį į medžiagų išdėstymo tvarką etiketėje. Anot jos, visuomet eiliškumo tvarka surašyta, kurių medžiagų koncentracija priemonės sudėtyje yra didžiausia.
„Jeigu pradėję skaityti etiketę matote, kad pirmoje vietoje yra užrašyti sulfatai ir parabenai, galite iš karto suprasti, kad daugiau nei 50 proc. visos priemonės sudaro nafta. Taip pat jeigu reklamuoja, kad priemonė yra su hialurono rūgštimi, įsitikinkite, kurioje etiketės vietoje ši medžiaga užrašyta. Pavyzdžiui, jeigu matote, kad hialurono rūgštis yra pačiame gale, kone priešpaskutinėje vietoje, gali suprasti, kad jos kiekis priemonėje yra itin mažas“, – pasakoja A. Vareikienė.
Sertifikavimo ženklai
Grožio specialistė įvardija keletą svarbiausių sertifikavimo ženklų, kurių vertėtų ieškoti ant pakuočių:
Triušio pavidalo ženklas. Tai reiškia, kad kosmetikos priemonė nėra testuojama su gyvūnais. Tai gali būti tiek paprastas triušio paveikslėlis, tiek su tokiais prierašais šalia jo kaip „cruelty free“ arba „not tested on animals“.
ECOSERT. Šis sertifikatas garantuoja, kad priemonėje naudojama 95 proc. augalinės kilmės ingredientų. Taip pat jis reiškia, kad priemonė buvo pagaminta nepaliekant gilaus ekologinio pėdsako.
CERTIFIED VEGAN. Taip žymimos priemonės, kurios tinka veganams – t. y. jų sudėtyje nėra gyvulinės kilmės produktų, bei šios nebuvo testuojamos su gyvūnais.
PARABEN FREE. Ant kosmetikos priemonių galima rasti ženklų su šiuo užrašu, kuris reiškia, kad priemonėje iš viso nėra parabenų.
