Kauno „Affidea“ kardiologijos klinikos „Medicinos sfera“ gydytoja kardiologė prof. habil. dr. Marija Rūta Babarskienė sako, kad širdies ir kraujagyslių ligomis suserga ne kiekvienas rūkantysis, kai kurie išgyvena ir iki gilios senatvės, bet neabejotina, kad šansas rūkaliui mirti nuo rūkymo sukeltos širdies ir kraujagyslių ligos yra 50:50, rašoma pranešime spaudai.
„Dėl rūkymo padažnėja širdies susitraukimai, dėl to padidėja kraujospūdis, o kraujyje ima stigti deguonies. Rūkant žmogaus širdis priversta dirbti smarkiau, todėl jis greičiau pavargsta, pradeda trūkti oro. Kasdien surūkant 20 ir daugiau cigarečių, miokardo infarkto rizika moterims padidėja šešis, vyrams – tris kartus“, – kalba gydytoja kardiologė.
Pasak jos, dėl rūkalių kenčia ir šeimos nariai, draugai bei bendradarbiai, nes patalpoje esantys iškvėpti cigarečių dūmai turi labai daug nuodingųjų medžiagų. Pasyvus rūkymas širdies ir kraujagyslių ligų riziką nerūkantiems padidina maždaug trečdaliu.
Dažniau amputuojamos kojos
Rūkymo ligos dažniausiai pirmiausia siejamos su kvėpavimo takų ligomis, tačiau gydytoja sako, kad pastarosios taip pat veikia širdies darbą.
„Nuo rūkymo pablogėjusi plaučių būklė taip pat kenkia širdžiai – silpstant plaučiams, širdis priversta sunkiau dirbti. Rūkant pažeidžiamas vidinis kraujagyslių sienelės sluoksnis, sutrinka jo apsauginė funkcija, todėl prasideda aterosklerozė. Rūkymas padidina kenksmingą kitų rizikos veiksnių poveikį širdžiai ir kraujagyslėms – kraujo riebalų (lipidų), cukrinio diabeto, padidėjusio kraujospūdžio“, – vardija prof. habil. dr. M. R. Babarskienė.
Kalbant apie kojų arterijų ligos riziką, protarpinis šlubčiojimas rūkantiems išsivysto 4 kartus dažniau nei nerūkantiems. 40–50 proc. ligonių su protarpiniu šlubčiojimu, tęsiančių rūkymą, per penkerius metus miršta.
„Rūkantiems kojų arterijų ligos rizika yra netgi didesnė nei koronarinės širdies ligos. Kojų arterijų ligos simptomus rūkantys patiria dešimtmečiu anksčiau nei nerūkantys, kojos jiems amputuojamos du kartus dažniau“, – kalba gydytoja.
Rūkymas sukelia nuo 12 iki 14 proc. visų mirčių nuo insulto. Pasak prof. habil. dr. M. R. Babarskienės, rūkymas padidina miego arterijų aterosklerozės progresavimo, išeminio ir hemoraginio insulto riziką, didina su insultu susijusį mirtingumą.
Pasitikrinkite, ar turite priklausomybę
Kodėl, žinodami visa tai, žmonės rūko? Dažniausiai rūkyti pradedama jaunystėje, nesuvokiant žalos ir klaidingai manant, kad cigaretė padės nusiraminti ar nepriaugti svorio. Rūkymas dažnai yra ritualas, kuris padeda geriau pritapti prie norimų grupių, bendravimo tarp žmonių forma. Tačiau priklausomybė nuo nikotino atsiranda greitai ir yra labai stipri.
„Priklausomybė nuo nikotino prilyginama priklausomybei nuo heroino ir kokaino. Pastaruoju metu gaminamos „silpnos“ cigaretės, turinčios mažiau nikotino ir dervų, tačiau, perėjus prie silpnesnių cigarečių, rūkymo priklausomybę turinčių žmonių organizmas vis tiek reikalauja įprasto nikotino kiekio, todėl jų surūkoma daugiau“, – sako prof. habil. dr. M. R. Babarskienė.
Esate stipriai priklausomi nuo nikotino, jeigu:
• pabudę ryte pirmąją cigaretę surūkote jau per pirmąsias 30 minučių;
• jums sunku iškęsti nerūkius neleistinose vietose – kine, teatre, koncerte, posėdyje,
• labiausiai nenorėtumėte atsisakyti pirmosios rytinės cigaretės;
• per dieną surūkote 15–25 cigaretes ir daugiau;
• per pirmąsias ryto valandas surūkote daugiau nei per likusią dienos dalį;
• negalite nerūkyti sunkiai sirgdami ir gulėdami lovoje;
• rūkote stiprias cigaretes;
• rūkydami dūmus visuomet įtraukiate į plaučius.
Jeigu į daugumą klausimų atsakėte teigiamai, mesti rūkyti gali būti sunku, o rūkymo nutraukimo simptomai truks ilgai ir bus varginantys.
Pakartotinio infarkto rizika sumažėja
Įprasti būdai, padedantys mesti rūkyti nuo nikotino priklausomiems žmonėms, yra medikamentai rūkymo nutraukimui ir rūkymo nutraukimo simptomams malšinti, kognityvinė elgesio terapija, laikinas perėjimas į mažesnės žalos strategiją prie bedūmių tabako gaminių, idealiu atveju palaipsniui mažinant nikotino koncentraciją, pakaitinė nikotino terapija.
„Turintiems priklausomybę širdies ligomis sergantiems žmonėms mesti rūkyti gali būti nelengva, nes pasireiškia nikotino nutraukimo požymiai: kankinantis noras rūkyti, bloga nuotaika, nerimas, padidėjęs jautrumas, agresyvumas, depresija, nuovargis, nesugebėjimas susikaupti, galvos skausmai, didesnis apetitas, priepuolinis noras valgyti, svorio augimas, vidurių užkietėjimas. Šie simptomai dažnam pasirodo per sunkūs ir kaip išsigelbėjimas vėl paimama cigaretė“, – sako prof. habil. dr. M. R. Babarskienė.
Rūkantiems seniai ir daug gydytoja pataria nemesti rūkyti staiga, o po truputį mažinti cigarečių skaičių, atsisakyti rytinio rūkymo, rūkymo nevalgius, stengtis kuo mažiau traukti dūmus į plaučius, užsidegti cigaretę ne iš karto, surūkyti ne visą cigaretę, pereiti prie vis lengvesnių, kuriose nikotino ir dervų kiekis yra mažiausias, o jeigu nesiseka – pasitarti su savo gydytoju.
Senyvo amžiaus, didelį nepertraukiamą rūkymo stažą turintiems širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms staigus rūkymo nutraukimas gali laikinai pabloginti būklę, todėl reikia pasitarti su gydytoju, kaip mesti rūkyti labai atsargiai, o jeigu negali mesti – kaip padaryti, kad žala sveikatai būtų kuo mažesnė.
„Metus rūkyti, nauda priklausys nuo to, kaip ilgai ir kiek pacientas anksčiau rūkė. Tyrimai atskleidė, kad pakartotino infarkto rizika tarp miokardo infarktu persirgusių rūkalių sumažėjo 50 proc. per vienus metus po rūkymo nutraukimo ir per dvejus metus normalizavosi iki nerūkiusiųjų rizikos“, – kalba prof. habil. dr. M. R. Babarskienė.
