Rugsėjį minima Pasaulinė sepsio diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šios mirtinos būklės svarbą bei didinti sąmoningumą, siekiant išvengti mirties ar su sepsiu susijusių gyvenimo kokybę bloginančių pasekmių.
Gyvybei pavojinga būklė
Sepsis – gyvybei pavojų kelianti būklė, kylanti dėl nesubalansuoto organizmo atsako į infekciją. Jai būdingas organų funkcijų sutrikimas, dėl kurio vystosi blogos pasekmės, kuomet organizmo reakcija į infekciją pažeidžia savo paties audinius bei organus. Infekcija gali prasidėti įvairiais būdais: odos žaizda, gripu, plaučių uždegimu, šlapimo organų infekcija ar kitomis iš pažiūros gyvybei nepavojingomis ligomis, rašoma Kauno klinikų pranešime spaudai.
„Įprastai imuninė sistema apriboja infekcijos šaltinį ir naikina mikroorganizmus vietiškai (vietinė infekcija). Aktyvinamos imunokompetentinės ląstelės, vyksta įvairūs sudėtingi biologiniai procesai – prasideda savigyna, kitaip vadinamas uždegimas“ – aiškina Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos gydytoja prof. Dalia Adukauskienė.
„Nusilpus imunitetui ir anksti neatpažinus infekcijos, mikroorganizmai gali patekti į kraują ir išplisti po visą organizmą. Dėl audringo, bet pavėluoto imuninio atsako, uždegimas, kuris skirtas padėti kovoti ir nugalėti infekciją, gali žalingai paveikti visą organizmą, todėl pažeidus audinius pasireiškia organų funkcijų sutrikimas – tai ir vadiname sepsiu“.
Pagrindinė sepsio vystymosi sąlyga – susilpnėjusi organizmo imuninė sistema. Ji būdinga žmonėms, vyresniems nei 65 arba jaunesniems nei 1 m., nėščiosioms, po chirurginių operacijų, lėtinių ligų atvejais, taip pat sergant cukriniu diabetu, žmogaus imunodeficito viruso liga, pašalinus blužnį, po kraujo produktų perpylimo, taikant chemoterapiją, spindulinį gydymą, žalingai vartojant alkoholį, nuolat pervargstant, badaujant. Nusilpus imunitetui, išsiskiria pernelyg didelė gausa uždegiminių mediatorių ir per mažai priešuždegiminių, vystosi hiperuždegimas. Taip pat gali išsiskirti per mažai uždegiminių ir per didelis kiekis priešuždegiminių mediatorių, kas sukelia imunoparalyžių.
Simptomai nespecifiniai
Ankstyvą sepsio diagnostiką apsunkina tai, kad jam būdingi simptomai yra nespecifiai – jie lydi ir daugelį kitų ligų. Tai yra didelis silpnumas, karščiavimas ar sumažėjusi kūno temperatūra, dažnas pulsas ir kvėpavimas, sumišimas, išblyškusi ar marmuruota, su pablogėjusiu kapiliarų prisipildymu, oda, sumažėjęs šlapinimasis. Pastebėjus šiuos simptomus reikėtų nedelsiant kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.
Gydymo metodas priklauso nuo infekcijos rūšies, organų disfunkcijos sunkumo. Įprastai ligonių gydymas yra pradedamas užtikrinant adekvatų gaunamų skysčių kiekį juos lašinant į veną, tiekiamas papildomas deguonis, skiriamas antimikrobinis gydymas naikinti infekcijos sukėlėją, valomas infekcijos židinys. Jei ligonio būklė reikalauja, gyvybiškai svarbių organų veiklos užtikrinimui yra skiriami kraujospūdį palaikantys vaistai, jungiama prie dirbtinio kvėpavimo aparato, sutrikus inkstų veiklai valomas kraujas (dializė), užtikrinamas adekvatus maistinių medžiagų ir mikroelementų turintis maitinimas. Nepaisant adekvataus gydymo, dėl blogo imuninio atsako daug sepsio aukų neišgyvena, o pasveikusiems gali išlikti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, todėl neretai būna reikalinga ilgalaikė medicininė priežiūra ir reabilitacija.
