Stiprybės Katažinai ir Deivydui. Palaikydami vienas kitą užauginsite puikius vaikelius.

Tai visi daunai esat kad tokius vaikus auginat bl. Patys gyvent noretumet budami autistai? Ar neigalus, ar darzoves vezymeliuose? Patys kalti kad gimdet tokius

Autistai ,tai ne diagnozė,tai ir gerai,nereikės draugų,namo nieko nevedzios,nesibastys,tai ne tragedija,didesnė tragedija,kai vyras,vaikai ,žmona ,pijokai,atsedeje,recidyvistai,kuriems kažkodėl mirties bausme netaikoma,vagys,kolonijose tupi,žmogžudžiai,tegul pradeda rašyti apie tokius,nes valdzia pati turi protinę negalia,nes klauso ką sako užsienis,nesugebanti pati be susiktos Amerikos ar kažkokio Briuselio pensininku grąžinti mirties bausmes,nes matote visuomenės atmatas gina EZTT ,ar irgi ne tiesa

Man atrodo ,kad Zvonkų vaikai gimė iš mėgintuvėlių t.y dirbtinai apvaisinti be to kuo vyresnėdms moterys gimdo apsigimimų daugėja.Zvonkienė gimdė gerokai prisirpusi galėjo būt apsigimimas.Daugiau valgyk baisu pažiūrėti vieni kaulai ir guzikas aš taip galvoju mano nuomonės niekas nepakeis.

Kas tas Autizmas ir kodel taip atsitinka.Ar galima kaip nors tai pagydytiir kaip jis pasreiškia.Ar yra tai paveldima..Labai gaila tokių vaikučių.Jie užaugs ,isimylės sukurs šeimas ir antrai pusei bus nepakeliama našta.Nejaugi šiuolaikinis mokslas nieko negali padaryti kaip padėti tokiems vaikams

Teko bendrauti keleta metu su labai skirtingais autistais. Visi jie turi savo pasaulio suvokimą, bet ir visi nori būti mylimi, suprasti,gerbiami. Jiems irgi skauda, liūdna,neramu, baisu, keista,pikta. Jie irgi moka džiaugtis,myleti tik reikia pasistengti juos suprasti ir padėti.

Apgailėtina...

Perskaičiau jūsų interviu.Dirbu su visokiais vaikais.Viską pamačiau prieš savo akis Jei tik nori,viską gali pasiekti,padėti vaikui.Aišku svarbiausia mylėti.Vaikas tuo pačiu atsakys.Reikalinga ir kompetetingų specialistų pagalba.Labai džiaugiuosi,kad pripažinot,pasidalinot.Sėkmės jums.Tik nenuleiskit rankų,mylėkit ir viską pasieksit.Stiprybės jums

Stiprybės jums mielieji. Lietaus vaikai nuostabūs.

Ne veltui juk sakoma, kad "ką Dievas myli, tam ir kryželį nešti uždeda"... Sunkus kryželis, bet savas... Surėmę pečius, palaikydami vienas kitą ir tą ypatingą savo sūnelį, eikite į priekį, tik į priekį. Ir neklausykit piktų žmonių kalbų, bet mylėkit vienas kitą ir savo vaikus, neškit savo kryželį su dėkingumu ir meile : Dievas neapleis nei Jūsų, nei vaikučio.