Apie plaučių uždegimą, šios ligos sukėlėjus, simptomus, gydymą ir galimas komplikacijas Santaros klinikų „YouTube“ kanale anksčiau pasakojo Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila.
Pokalbio metu profesorius pažymėjo, kad plaučių uždegimas – net ketvirta dažniausia mirties priežastis pasaulyje, o anksčiau jis vadintas „mirties kapitonu“. Tad kas gi tas plaučių uždegimas?
„Tai yra ūminė plaučių liga, kai į plaučius patenka bakterijos, virusai, kartais kiti mikroorganizmai ir įvyksta organizmo gynybinė reakcija – uždegimas ir ilgainiui arba geriausiu atveju pasveikstama, arba blogiausiu atveju mirštama, deja, nuo tos ligos. Tokių atvejų taip pat pasitaiko“, – aiškino gydytojas.
Ir didžiausias rizikos veiksnys, lemiantis plaučių uždegimo išsivystymą, yra virusai – kaip pastebi gydytojas, žmogus nėra visiškai izoliuotas, kaip ir plaučiai nėra izoliuoti nuo aplinkos:
„Visgi didžiausiais rizikos veiksniais yra „išoriniai priešai“: virusai, kuriais pasidalina kitas žmogus su kitu žmogumi. Tas išorinis priešas – virusas dažniausiai labai stipriai suardo žmogaus imuninę sistemą laikinai ir gynybinius mechanizmus. <...>
Žmogaus nosiaryklėje, burnoje tarpsta daugybė bakterijų – tai yra norma, tai yra visiškai natūralus dalykas. Tos bakterijos pradeda ar viena, ar kita rūšis daugintis ir tokiu būdu sukelia plaučių uždegimą.“
Peršalimas ar plaučių uždegimas?
Norint geriau suprasti plaučių uždegimo mechanizmą, visų pirma reikia suprasti pačių plaučių sandarą – šiuos organus sudaro daugybė mažų „burbuliukų“ – alveolių, prie kiekvienos jų yra kraujagyslė.
Per sienelę, kuri jungia kraujagyslę ir alveolę, vyksta deguonies patekimas iš alveolės į kraują. Vėliau kraujas išnešioja deguonį po visą organizmą. Užklupus plaučių uždegimui, deguonies pernešimas sutrinka.
„Kada yra plaučių uždegimas, alveolės užsipildo uždegimo ląstelėmis ir uždegiminiu skysčiu, tai yra, į alveoles negali patekti deguonis ir dėl to negali būti pernešamas į kraują ir organizmui pradeda trūkti deguonies“, – pasakojo prof. E. Danila.
Tačiau profesorius pastebi, kad jei plaučių uždegimas yra didelės apimties, deguonies trūkumas būna reikšmingas ir kai kuriais atvejais net mirtinas, tačiau daugeliu atveju ši liga apima vieną plautį, dar dažniau – vieno plaučio vieną skiltį, tad tokiais atvejais deguonies trūkumo nebūna.
Paklaustas, kuo skiriasi peršalimas nuo plaučių uždegimo, gydytojas paaiškina, kad reikėtų atskirti dvi sąvokas – peršalimas ir virusinė respiracinė infekcija:
„Jeigu kalbame apie peršalimą kaip tokį esant temperatūriniams pokyčiams į neigiamą pusę, tarkim, šaltoj aplinkoj, tai pats savaime peršalimas plaučių uždegimo nesukelia. Žinoma, stiprus ir ilgai trunkantis peršalimas sutrikdo imuninę sistemą ir galėtų sudaryti prielaidas plaučių uždegimui atsirasti.
Tačiau kai kalbame apie virusines respiracines infekcijas, kurias kartais vadiname peršalimu, jos iš tikrųjų gana dažnai, bet vis dėlto mažumai žmonių gali komplikuotis plaučių uždegimu.“
Nors abiejų susirgimų simptomai panašūs, atskirti, ar tai peršalimas, ar virusinė respiracinė infekcija, reikėtų atsekti – ar susirgta ne po gana artimo kontakto su kitu asmeniu, kuris tuo metu ūmiai sirgo.
Pastebėkite šiuos ženklus
Kalbėdamas apie plaučių uždegimo simptomus, prof. E. Danila pastebi, kad besimptomės formos pasitaiko itin retai, dažniau nebent vyresnio amžiaus asmenims, kurių imuninė sistema visiškai nusilpusi, nes įprastai organizmas visada ginasi. Čia jis pabrėžia ir tai, kad vyresnio amžiaus asmenims plaučių uždegimas gali pasireikšti ir subtiliais simptomais, kuriuos būtina pastebėti laiku.
„Vyresniems žmonėms plaučių uždegimas gali pasireikšti nestipriu karščiavimu, nestipriu kosuliu ir sumišimu. Sumišimas, tai yra, šiek tiek keistas elgesys gali atsirasti. Ar šiek tiek ne taip pasako, neteisingai susipranta, kur yra, kas yra – tokie požymiai labai pavojingi, ypač vyresniems žmonėms.
Jie atsiranda dėl to, kad pradeda trūkti deguonies galvos smegenims, šiek tiek trūksta dėl padidėjusio karščiavimo ir vandens, esančio kraujagyslėse, dėl to sumažėja kraujospūdis ir bendroje sumoke sumažėjęs kraujo spaudimas ir deguonies kiekis lemia galvos smegenų nepakankamą aprūpinimą deguonimi ir tai galų gale pasireiškia sumišimu“, – aiškino ekspertas.
Kita vertus, jaunesniems, kitomis sunkiomis ligomis nesergantiems asmenims susirgus plaučių uždegimu neabejotinai pasireiškia vienas simptomas – be aiškios priežasties atsiradęs karščiavimas, o kiti požymiai gali pasireikšti arba ne:
„Požymiai, kurie beveik visuomet bus – tai bus kosulys, krūtinės skausmas gali būti ir dusulys. Čia paminėjau žodį gali būti, nes, kaip minėjau, plaučių uždegimas gali būti vienos skilties, abiejų skilčių, abiejų plaučių ir taip toliau ir nuo to priklauso pasireiškimas.
Jeigu tai tik vienos skilties – kosulys, gali būti krūtinės skausmas. Bet jeigu didesnė apimtis, žmogus pradės jausti dusulį, tai yra, oro trūkumą, silpnumą, nuovargį ir kartais kai kuriais atvejais kitus požymius.“
Į šiuos ženklus būtina reaguoti nedelsiant
Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų plaučių uždegimą galima visiškai saugiai gydyti namuose su šeimos gydytojo priežiūra vartojant antibiotikus. Gydymas namuose galimas, jeigu žmogus neserga kitomis sunkiomis ligomis, kurios gali paūmėti, nėra kvėpavimo nepakankamumo.
Jeigu asmuo plaučių uždegimu serga pirmą kartą (dažniausiai juo gyvenime sergama vieną- du kartus, kartais visai nesusergama), kai skiriamas tinkamas gydymas ir tinkamai vartojami antibiotikai, gerėjimas pastebimas jau trečią parą ir paprastai per penkias-septynias dienas asmuo gali pasveikti nuo plaučių uždegimo, jeigu jis nebuvo sunkus.
Tačiau net ir gydantis namuose būtina stebėti gyvybinių funkcijų parametrus, geriausia, kad tai darytų artimieji. Gyvybinių funkcijų parametrai yra kraujo spaudimas, kvėpavimo dažnis, širdies plakimas.
„Jeigu kvėpavimo dažnis yra didesnis negu įprasta – žmogui įprasta kvėpuoti 16-18 kartų per minutę, vidutiniškai 16 kartų per minutę – jeigu jau tenka kvėpuoti 20, 22, 24 ar dar dažniau kartų per minutę, tai jau vienas signalas.
Jeigu pradeda mažėti kraujo spaudimas, jeigu pradeda labai tankiai plakti širdis, jeigu pradeda stipriai trūkti oro, tarkim, labai stipriai skaudėti galvą, kraujo iškosėjimas yra – na, bet kuris kitas naujai atsiradęs požymis arba labai, labai stiprus silpnumas, tokiu atveju reikėtų nedelsti, nes plaučių uždegimo raida gali būti labai greita“, – įspėjo E. Danila.
Sunkiausia komplikacija – mirtis
Vis tik, jis taip pat pastebi, kad sudėtingesnė ligos eiga gali pasireikšti vyresniems nei 65 metų asmenims, nes jų imuninė sistema nebėra tokia stipri, asmenims, kurie serga kitomis sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu, lėtine plaučių liga.
Didesnė rizika kyla ir tiems, kuriems yra imuniteto nepakankamumas, t. y., vartojami imunosupresiniai vaistai, pavyzdžiui, gliukokortikoidai, citostatikai.
„Dar viena labai svarbi grupė, kurią kartais pamirštame – tai žmonės, kurių mityba yra nepakankama. Dažniausiai, kai ribojamas baltymas, riebalas, tie labai kūdi žmonės pavadinkim taip pat turi didesnę riziką ne tik susirgti, bet ir mirti nuo plaučių uždegimo, kaip ir nuo kitų infekcijų“, – pridūrė profesorius.
Kai plaučių uždegimo eiga yra sunki arba nebuvo skirta pakankama antibiotikų dozė, gydymas tinkamai nesuveikė ir užsitęsia ligos eiga, gali įvykti ligos komplikacijos. Profesoriaus teigimu, dažniausia komplikacija – skysčių kaupimasis plaučio pleuros ertmėje.
Be to, gali atsirasti kvėpavimo nepakankamumas, prasidėti irimas plaučio ertmėje, o kai kuriais atvejais gali įvykti ir kraujo užkrėtimas – sepsis, viena iš mirtinų komplikacijų, tačiau, kaip pastebi profesorius, sergant plaučių uždegimu ji būna retai.
„Plautis yra sudarytas tai: iš vienos pusės alveolė, iš kitos – kraujagyslė ir vykstant uždegimui gali taip atsitikti, kad dalis infekcijos sukėlėjo pateks į kraują ir patekus į kraują maža to, kad jau cirkuliuoja kraujyje sukėlėjas, gali patekti ir į kitus organus ir sukelti tokias komplikacijas“, – kalbėjo pašnekovas.
Sunkiausia plaučių uždegimo komplikacija yra mirtis. Kaip pastebi gydytojas, nuo nesunkaus plaučių uždegimo tikimybė mirti yra apie 10 proc., tačiau jeigu asmuo serga sunkiomis gretutinėmis ligomis, yra vyresnio amžiaus, plaučių uždegimas apėmė dvi skiltis ir daugiau, mirties rizika išauga net iki 40 proc.
Ar įmanoma apsisaugoti nuo plaučių uždegimo?
Tad ar yra būdų, kaip apsisaugoti nuo plaučių uždegimo? Nors dažnai skiepas nuo pneumokokinės infekcijos vadinamas skiepu nuo plaučių uždegimo, prof. E. Danila skuba išsklaidyti šį mitą, nes skiepo nuo plaučių uždegimo nėra.
Jis taip pat pabrėžia, kad yra daugybė rūšių pneumokokų, kurias žmogus nešioja savo nosiaryklėje, o pasiskiepijus ir sumažėjus vienų mikroorganizmų padermei, jų vietą užima kitos, tad šimtaprocentinės apsaugos tai nesuteikia.
Vis tik, profesorius rekomenduoja kasmet skiepytis nuo gripo, nepersirgusiems asmenims – nuo koronavirusinės infekcijos. Taip pat virusinių respiracinių infekcijų sezono metu patariama dėvėti apsaugines kaukes ir tinkamai vėdinti patalpas.
Taip pat, prof. E. Danilos teigimu, reikėtų rūpintis organizmo stiprinimu, tačiau nepakaks nueiti į vaistinę ir nusipirkti vitaminų, nes vitaminų kompleksais imunitetas nesustiprinamas, nesumažėja respiracinių infekcijų rizika ir tai nepadės išvengti komplikacijų.
„Tačiau pastebėtas atvirkštinis momentas – jeigu tie visi vitaminai, kurie yra ant buteliuko išvardinti, bus gaunami daržovių, vaisių pavidale – jie veiks. Tai yra visavertė, pakankamai racionali ir kaloringa mityba, neturėtų būti vengiama nei baltymų, nei riebalų, nei kitų medžiagų“, – pridūrė gydytojas.
Apsisaugoti padės ir grūdinimas, elementariausiai – pakankamas buvimas lauke, kad organizmas būtų atsparesnis temperatūros pokyčiams. Ne ką mažiau svarbus ir normalus darbo bei poilsio režimas, reikia tinkamai ilsėtis ir išsimiegoti.
Visą pokalbį galite žiūrėti žemiau esančiame vaizdo įraše:
