Norint išsiaiškinti, kodėl buvo pasirinktos šios spalvos, svarbu žinoti, iš kur kilę šviesoforai. Anksčiau šviesoforų funkciją atlikdavo pareigūnai, kurie naudodami švilpukus ir šviesas reguliuodavo eismą.
1920 m. Williamas Pottsas sukūrė modernų, šių laikų šviesoforą. Tuo metu nebuvo jokių taisyklių, kokios spalvos ar kokios jų kombinacijos turėtų būti naudojamos. Todėl skirtingose valstijose buvo naudojamos skirtingos spalvos.
Dėl šios priežasties 1935 m. Federalinių greitkelių administracija parengė „Vienodų eismo kontrolės priemonių vadovą“, kuriame buvo nustatyti visų ženklų ir signalų reikalavimai. Šiame vadove tai pat buvo reikalaujama, kad visur šviesoforai turėtų raudonas, geltonas ir žalias spalvas.
Šviesoforo spalvų atsiradimo istorija
Taigi, kodėl pasirinktos būtent šios spalvos? Prieš išrandant šviesoforus, spalvinius signalus jau naudojo reguliuojant traukinių eismą.
Raudonas šviesoforo signalas reiškė, kad reikia sustoti, baltas – važiuoti, o žalias – atsargiai važiuoti. Kai dėl baltos spalvos kilo problemų, nes traukinių mašinistai galėjo supainioti ją su kita spalva ir dėl to galėjo įvykti avarija, balta spalva pakeista žalia. Kadangi geltoną spalvą paprasčiau atskirti nei baltą, geltona spalva tapo ženklu, kad reikia važiuoti atsargiai.
Tačiau kodėl tai, kad metas sustoti, signalizuoja raudona spalva? Raudona spalva yra ilgiausią bangos ilgį turinti spalva. Tai reiškia, kad ją galima pamatyti iš toliau. Be to, iš kuo toliau matoma spalva, tuo saugesni visi yra kelyje.
