Apie tai naujienų portalui tv3.lt papasakojo dietologas Mantas Liekis.
Pagrindinis skirtumas tarp aliejų ir kiaulių taukų yra jų kilmė. Pasak dietologo, pagrinde aliejai yra augalinės kilmės riebalai, dažniausiai turtingi polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, pavyzdžiui, omega-3 ir omega-6, jie padeda sumažinti blogojo cholesterolio kiekį ir palaiko širdies sveikatą.
Polinesočiosios riebalų rūgštys yra žinomos dėl savo teigiamo poveikio širdžiai, o omega-3 riebalų rūgštys netgi gali sumažinti uždegimus ir pagerinti smegenų funkciją.
„Kita vertus, jeigu imsime gyvūninės kilmės riebalus, pavyzdžiui, kiaulių taukus, jie turi daugiau sočiųjų riebalų rūgščių, kurie per dideliu kiekiu gali padidinti cholesterolio lygį kraujyje ir padidinti širdies ligų riziką.
Tačiau verta paminėti, kad tuose pačiuose taukuose taip pat yra ir mononesočiųjų riebalų, kurie gali būti naudingi širdžiai. Tad nors kiaulių taukai turi daugiau sočiųjų riebalų, subalansuotai vartojami jie gali turėti ir naudos“, – aiškina M. Liekis.
Sveikiausi aliejai
Kalbant apie sveikiausius aliejus, vieni iš sveikiausių aliejų yra tie, kurie turi daug mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų. Tarp tokių aliejų ypač vertinamas alyvuogių aliejus. Dietologas pabrėžia, kad alyvuogių aliejus, ypač pirmo spaudimo, yra vienas iš sveikiausių, turintis labai daug mononesočiųjų riebalų ir antioksidantų.
Mononesotieji riebalai yra naudingi širdžiai ir padeda mažinti blogojo cholesterolio lygį. Be alyvuogių aliejaus, sveikatai naudingas yra ir avokadų bei graikinių riešutų aliejus, kuriuose gausu omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių. Šie aliejai padeda palaikyti gerą širdies sveikatą ir smegenų veiklą.
Nors kiaulių taukai anksčiau buvo labai populiarūs, šiandien jie nėra dažnai naudojami kasdienėje mityboje. Didžiausią rūpestį kelia juose esančių sočiųjų riebalų kiekis. Tie, kas vartoja kiaulių taukus, iš savo mitybos gaus daugiau sočiųjų riebalų, ir tada padidės cholesterolio lygis ir širdies ligų rizika. Vis dėlto specialistas pabrėžia, kad vartojant saikingai, kiaulių taukai gali būti tinkamas pasirinkimas, ypač kepant.
„Tam tikrose situacijose kiaulių taukai gali būti naudingesni nei kai kurie augaliniai aliejai. Vienas iš pavyzdžių yra kepimas aukštoje temperatūroje. Jei labai ilgai kepsime aukštoje temperatūroje, geriau rinktis kiaulių taukus, nes jie neišskiria tiek daug toksiškų medžiagų.
Augaliniai aliejai, pavyzdžiui, saulėgrąžų aliejus, kuriuose gausu omega-6 riebalų rūgščių, gali skatinti uždegiminius procesus organizme, jei vartojami per daug.
Visgi, reikia pabrėžti, kad tiek augaliniai aliejai, tiek kiaulių taukai turi būti vartojami saikingai. Be saiko vartoti nei gyvūninės, nei augalinės kilmės aliejų nerekomenduojama, tačiau tam tikrais atvejais kiaulių taukai bus neblogas pasirinkimas“, – tikina M. Liekis.
Aliejų ir taukų poveikis cholesterolio kiekiui ir širdies sveikatai
Anot specialisto, poveikis cholesterolio lygiui priklauso nuo riebalų sudėties. Augaliniai aliejai, kuriuose gausu polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų, gali sumažinti blogojo cholesterolio kiekį ir padidinti gerojo cholesterolio kiekį, taip pagerinant širdies sveikatą.
Polinesočiosios riebalų rūgštys, ypač omega-3, yra žinomos dėl savo teigiamo poveikio cholesterolio lygiui ir bendrai širdies sveikatai.
Kita vertus, kiaulių taukuose yra nemažai sočiųjų riebalų, kurie gali padidinti blogojo cholesterolio kiekį. Tačiau kiaulių taukų sudėtyje esantys mononesotieji riebalai taip pat gali pagerinti gerojo cholesterolio lygį. Tai reiškia, kad saikingai vartojant, kiaulių taukai gali netgi prisidėti prie širdies sveikatos gerinimo.
Žmonėms, turintiems aukštą cholesterolio lygį arba padidėjusią širdies ligų riziką, rekomenduojama rinktis augalinius aliejus.
„Dažniausiai tokiems žmonėms rekomenduojama suvartoti daugiau polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų. Rekomenduojama įtraukti į mitybą alyvuogių, linų sėmenų, avokadų, graikinių riešutų aliejus ir vengti sočiųjų bei transriebalų. Transriebalai yra vieni pavojingiausių sveikatai, nes jie tiesiogiai susiję su padidėjusia širdies ligų rizika“, – pabrėžia dietologas.
Pasak jo, tokia mityba padeda sumažinti cholesterolio kiekį, tačiau svarbu atsižvelgti ne tik į riebalus, bet ir į bendrą mitybos balansą. Dieta turėtų būti subalansuota, su pakankamu kiekiu skaidulų, sveikų riebalų, baltymų ir angliavandenių.
Be to, svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kaip gyvename – aktyvumas, streso valdymas ir pakankamas miegas taip pat prisideda prie cholesterolio mažinimo.
Kiek riebalų reikėtų suvartoti per dieną? Sveikam žmogui rekomenduojama, kad riebalai sudarytų 20–35 proc. bendro dienos kalorijų kiekio.
„Didžiąją dalį turėtų sudaryti mono ir polinesotieji riebalai, pavyzdžiui, alyvuogių aliejus, avokadai, riešutai, sėklos, alyvuogės. Sočiųjų riebalų kiekis turėtų būti ribojamas iki 10 proc. bendro kalorijų kiekio, o transriebalų reikėtų visiškai vengti“, – užbaigia dietologas.
