Tačiau ekspertai įspėja – toks mirties vaizdavimas gali būti pernelyg tiesmukas ir dehumanizuojantis, rašoma dailymai.co.uk.
Animacinė simuliacija – nuo mirties iki skeleto
Animacinį klipą sukūrė „YouTube“ kūrėjas Zackas D. Filmsas, turintis daugiau nei 21 mln. prenumeratorių. Jis specializuojasi edukaciniuose, tačiau vizualiai intensyviuose vaizdo įrašuose – nuo pirmosios pagalbos iki mirties proceso.
Vaizdo įraše rodoma, kaip iškart po žmogaus mirties kūne prasideda biologiniai pokyčiai.
„Didžioji dalis kraujo suteka į arčiausiai žemės esančias kūno vietas“, – aiškina Zackas. Dėl to ant odos atsiranda violetinės ir raudonos dėmės.
Priartinimo metu matyti, kaip kraujas teka į pakaušį, o oda keičia spalvą. Toliau prasideda organų irimas – bakterijos ir fermentai išskiria dujas, kurios sukelia pilvo pūtimą. Animacijoje žarnyne matomi šimtai mažų burbuliukų, iliustruojančių dujų susidarymą.
„Po kelių savaičių visi organai ir minkštieji audiniai, įskaitant akis, suskystėja, o oda pradeda nykti. Ir per kelerius metus lieka tik skeletas“, – aiškinama toliau.
Vaizdai sukrėtė ne vieną
Komentatoriai į vaizdo įrašą reagavo labai skirtingai. Vienas iš populiariausių komentarų, sulaukęs 37 tūkst. „patinka“ paspaudimų, tiesiog teigia: „Istorijos moralas: nemirk.“
Kitas komentatorius rašė: „Matyti tai sergant vėžiu buvo beprotiška...“
Tačiau kai kurie žiūrovai jautėsi netgi paguosti: „Ačiū, Zackai, man to tikrai reikėjo“.
Vis dėlto kai kurie ekspertai vaizdo įrašą įvertino kritiškai. Su mirštančiaisiais dirbanti specialistė Anna Lyons pažymėjo:
„Teisinga informacija niekada nėra blogai, bet bent jau mano darbe informacijos perdavimas yra toks pat svarbus, kaip ir pati informacija – o toks jos perdavimas yra tiesmukas ir dehumanizuojantis.“
Anot jos, informacija apie mirtį yra svarbi, tačiau būtina ją pateikti su jautrumu:
„Dalykai, kurie provokuoja pokalbius apie gyvenimo pabaigą, mirtį, mirimą ir sielvartą, dažniausiai yra geras dalykas. Tačiau abejočiau dėl šio konkretaus trumpametražio filmo jautrumo.“
Kas kūnui nutinka po mirties?
Pasak Teksaso valstijos universiteto Teismo antropologijos centro direktoriaus Danielio Wescotto, jei kūnas palaidojamas karste, jis pradeda irti per 12 mėnesių, o visiškas skeletizavimas gali užtrukti iki dešimtmečio.
Tuo tarpu be karsto, anot Vakarų Karolinos universiteto docento Nicholaso Passalacquos, šis procesas gali trukti apie penkerius metus – gamtiniai veiksniai, vabzdžiai ir mikroorganizmai jį pagreitina.
Be to, pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie alternatyvias, ekologiškas laidotuvių formas. Viena iš jų – „žmonių kompostavimas“, kai kūnas dedamas ant organinės medžiagos, tokios kaip medžio drožlės, kurios paspartina irimą ir virsta dirvožemiu.
Taip pat vis dažniau kalbama apie vadinamąjį kremavimą vandeniu, dar vadinamą šarmine hidrolize. Tai cheminis procesas, kurio metu žmogaus kūnas tirpinamas karštame vandenyje su šarminėmis medžiagomis.
Po šios procedūros lieka tik kaulai ir skystis. Skystis dažnai išleidžiamas į kanalizaciją, o kaulai susmulkinami į pelenus, kuriuos artimieji gali parsivežti namo.
Šalininkai teigia, kad tai – aplinkai draugiškas metodas, tačiau kritikai abejoja tokios praktikos orumu. Kai kurios religinės bendruomenės jį laiko netinkamu ir nepriimtinu.
Akivaizdu, kad visuomenė domisi tuo, kas vyksta po mirties. Visgi svarbu, kaip ši informacija pateikiama – ne tik edukatyviai, bet ir su pagarba žmogui. Net ir mirtis, anot ekspertų, turi būti vaizduojama ne tik realistiškai, bet ir žmogiškai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
