Meilę motociklams Neringa pasakojo pajautusi dar vaikystėje. Jai nepatiko įprasti mergaitiški užsiėmimai, o ir pati Neringa sakė nebuvusi kaip visos mergaitės. „Man patiko tie nemergaitiški užsiėmimai, patiko ir su riedlente, ir su riedučiais važinėti, buvau labai aktyvi.
Jaunystėje pradėjau savanoriauti, visada buvau ne tokia, kaip visos moterys. Nuo mažumės, kai važiuodavau mašina, skaičiuodavau, kiek motociklų pravažiuoja. Man net šiurpuliukai praeina, kai išgirstu pravažiuojančio motociklo variklio gausmą.
Sakydavau savo šeimai, broliui, kad kai užaugsiu, tikrai turėsiu motociklą. Aišku, visi pasijuokdavo, numodavo ranka, bet tai buvo tiesiog mano svajonė“, – atskleidė panevėžietė.
Jos svajone kada nors vairuoti motociklą tikėjo ne visi, tačiau svarbiausia, pasak Neringos, yra didelis noras. Vis dėlto kelias link vairuotojo teisių nebuvo lengvas.
Didžiausia problema – rasti, kur sutiktų mokyti vairuoti
Neringa pasakojo, kad dėl nedidelio ūgio dažnai susilaukdavo pastabų, jog motociklo vairuoti tiesiog nesugebės. „Esu žemo ūgio, mano trumpos kojos, ir visi juokiasi, kad tikrai neišsilaikysi, žemės nesieksi, pasijuokdavo ir tiek.
Man tokie dalykai kaip tik azartą sukelia, kad vis tiek pasieksiu savo ir visiems įrodysiu kitaip“, – sakė pašnekovė.
Didžiulis noras, pasak moters, nugalėjo. 2013 metais Neringa išsilaikė vairuotojo teises, tačiau kelias iki jų buvo nelengvas. Savarankiškai išmokusi ir iš pirmo karto išlaikiusi teorijos egzaminą, panevėžietė pradėjo ieškoti vairavimo mokyklos, kurioje galėtų mokytis vairuoti.
„Kai man reikėjo laikytis praktiką, skambinau per visas mokyklas, kuriose galėčiau mokytis vairuoti. Išgirdę moterišką balsą ir sužinoję, kad noriu mokytis A kategorijos teisėms, pradėdavo mykti, kad jau turėjom vieną merginą, nenulaikė motociklo, numetė, apgadino...
Tokių įvairių pasiteisinimų girdėjau labai daug. Nežinau, kaip yra dabar, bet tada sugaišau beveik mėnesį laiko, kol suradau, kas sutiks mane mokyti. Niekas nenorėjo priimti, vien dėl to, kad esu mergina“, – sakė pašnekovė.
Mokyti vairuoti merginą sutiko žinomas motociklininkas ir vairavimo instruktorius a.a. Donatas Tebelškis. „Jis buvo nuostabus instruktorius, kuris sakė „Nepergyvenk, dar ir žemesnės mergaitės pas mane išsilaikė, matau, kad noras didelis, tikrai padėsiu, kiek galėsiu.“ Tikrai labai pagelbėjo, daug gerų patarimų davė. Iš pirmo karto ir išsilaikiau“, – prisiminė moteris.
Motociklus dabar vairuoja kartu su vyru
Iš pradžių Neringos svajone artimieji tikėti nedrįso, tačiau po sėkmingo teorijos egzamino jos pėdomis pasekė ne tik vyras, tačiau ir brolis: „Kai išsilaikiau teoriją, tuo lapeliu pamojavau vyrui bei broliui ir pasigyriau, kad jūs man sakėt, jog gyvenime neišsilaikysiu, nevairuosiu.
Sužinoję, kad išsilaikiau teoriją, jie pasekė mano pėdom. Kadangi ilgai ieškojau, kur mokytis vairuoti, jie net pirmieji gavo pažymėjimus.“
Kai Neringa jau mokėsi vairuoti, jos vyras davė didelį pažadą. „Ieškojau įvairių variantų, motociklų. Kai aš laikiausi teises, vyras juokėsi, kad jei aš su savo trumpomis kojomis išsilaikysiu teises, man padovanos motociklą. Pažadą ištesėjo“, – juokavo moteris.
Nors kol kas iš Lietuvos su motociklu iškeliauti dar neteko, išvykose kartu su kitais klubo nariais Neringa dalyvauja dažnai. Moteris pasakojo, kad viena įspūdingiausių kelionių buvo mototurizmo ralis. „Šiltuoju sezonu kiekvieną savaitgalį kas nors iš klubiečių pasiūlo, paorganizuoja kokią nors kelionę ir aišku, kas nori, gali prisidėti.
Teko ir mototurizmo ralyje dalyvauti. Reikėjo pravažiuoti nemažai kilometrų per, jei gerai pamenu, 10 valandų. Buvo viena įspūdingiausių kelionių, nes aplankai sau nepažįstamus regionus, daug pamatai“, – pasakojo Neringa.
Nors motociklininkams karantino ribojimų laikytis lengviau (dėvimi šalmai, ant transporto priemonės įprastai tik vienas keleivis, lengva išlaikyti atstumus), pandemija paveikė ir šią veiklą. Kol kas neaišku, ar šiais metais vyks įprastas sezono atidarymas, o Neringa atskleidžia pasiilgusi išvykų bei kitų klubo narių.
„Faktas, kad vieni kitų pasiilgom, pasiilgom išvykų. Kai kurie keliauja, organizuoja keliones į Europą, kiti dar kur nors. Turėjom planų šiais metais su motociklais keliauti į Odesą, o pakeliui užsukti į Černobylį. Tai kita mano svajonė – aplankyti Černobylį, bet kadangi dėl pandemijos viskas uždaryta, mūsų planai nusikėlė“, – pasakojo pašnekovė.
Svarbiausia motociklininkams – apranga
Dabar moteris vairuoja Kawasaki ER-6f motociklą. Nors visus įsigytus motociklus tenka žeminti, Neringa sako, kad tai jai nėra problema. Ji taip pat atskleidžia, kad nors šis pomėgis gali pareikalauti nemažai išlaidų, kiekvienas žmogus, turintis tikrai mylimą veiklą, į ją investuoja nemažai pinigų.
Jauniems motociklininkams Neringa priminė, kad pirmiausia dėmesys ir pinigai turi būti skirti tinkamai aprangai. „Gaila, kad dažniausiai jaunimas visus pinigus atiduoda į motociklą, o pamirštą aprangą. Pirmiausia reikėtų įsigyti šalmą, pilną aprangą, batus, pirštines, o tik tuomet įsigyti motociklą.
Aišku, gal šis pomėgis kažkiek brangesnis, nes motociklą reikia nuolat remontuoti, prižiūrėti. Ir žinoma, daugiausia dėmesio reikia skirti padangoms, kad būtum saugus kelyje“, – patarė Neringa.
Ji taip pat prisiminė ir savo vairavimo pradžią. Neringa pasakojo, kad kai pradėjo vairuoti motociklą, Panevėžio motociklistes moteris buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Neringa džiaugėsi, kad dabar situacija po truputį keičiasi ir moterų, vairuojančių motociklus – daugėja.
Lietuvoje yra ir vien moterų motociklininkių klubas – „Vėjų laumės“. „Aišku, tuo metu, kai aš važinėjau, Panevėžyje ant vienos rankos pirštų buvo galima suskaičiuoti visas mergaites“, – prisiminė pašnekovė.
Ji taip pat pasakojo, kad nors kelyje moterį ant motociklo dažnai palydi šypsenos, sutikti tenka ir ne tokių malonių vairuotojų. „Reakcijų būna visokių. Dažniausiai lydi šypsenos, mojuoja, nykščius iškelia. Aišku, būna visokių...
Jei pirmas važiavimas, užgęsti sankryžoje, kartais pradeda signalizuoti, pyksta, bando aplenkti, manevruoti, kas tau sukelia dar didesnį stresą. Jei pamato, kad motociklas važiuoja, kai kurie automobilių vairuotojai nori būti pranašesni, aplenkti, nepraleisti.
Dažnai keliuose pasitaiko ir tokių „kelių erelių“, kurie nori visada būti pirmi, ir savo tuo noru gali ir avaringą situaciją sukelti“, – pasakojo moteris.
Motociklininkų klubas – kaip antra šeima
Neringa yra Panevėžio klubo „Titanium MCC“ narė. Ji pasakojo, kad klubas ir jo nariai jai – lyg antra šeima. „Klubas yra kaip vienas kumštis. Mano klubas, visi nariai, kaip broliai ir seserys, tarsi antra šeima. Vieni kitiems padedam, kuo galim, jei kokia nelaimė atsitiks, visad žinai, kad gali žinutę parašyti, ar paskambinti, kad ir naktį padės“, – džiaugėsi Neringa.
Neringa pasakojo, kad klubas įsikūrė gana netikėtai, o kartu su Panevėžio miesto gimtadieniu šiais metais klubas švęs 5 metų jubiliejų.
Kartu su vyru Neringa vykdavo į dažniausiai Panevėžyje motociklininkų vietas, kuriose tikėjosi sutikti bendraminčių. Bendraminčių jie, žinoma, susirado, tačiau važinėjimo pradžia buvo paženklinta ir skaudžiomis netektimis.
„Buvo ir daug jaunimo, kurie nepatyrę, dar gerai neįvaldę motociklo. Atsitiko taip, kad per porą metų – 4 mirtys. Atrodo, matei žmogų prieš 10-15 minučių, atsisveikinai, išsiskirstėme į namus, o sužinai, kad viskas, pakeliui į namus žuvo...“, – pasakojo Neringa.
„Pradėjom mąstyti, kad tikrai einame ne ta linkme. Negali kiekvienas motociklininkų sezono atidarymas ar uždarymas prasidėti ir pasibaigti nuo važinėjimo per kapines. Atsirado daug bendraminčių, kurie irgi už saugumą. Sutarėm, kad reikia mažiau po miestą važinėti, geriau kažką aplankyti, įdomias vietas pamatyti, bet pirmiausia, kad visiems būtų saugu.
Taip ir buvo nuspręsta, kad reikia kurti klubą. Galiu pasidžiaugti – 2016 metais, kai įsikūrė mūsų klubas, klubo aplinkoje nebeturėjome skaudžių nelaimingų atsitikimų. Bandėm eiti link to, kad patys važinėjam saugiai, skatinome įvairius vairavimo, pirmos pagalbos mokymus. Tai yra pirmas dalykas – reikia mokėti vairuoti ir susivaldyti kritinėse situacijose“, – atskleidė moteris.
Neringa prisiminė ir jos instruktoriaus, žinomo motociklininko Donato Tebelškio, 2016 metais žuvusio skaudžioje avarijoje, žodžius.
„Jis sakydavo, kad motociklo vairuotojas yra pats profesionaliausias iš visų. Kai išvažiuoja automobilis, jis nėra atviras, jis saugus, automobilio vairuotojai dažnai mėgsta ir telefonu kalbėti, ir kavą gerti, net ir „kebabą“ vairuodami suvalgo.
Motociklo vairuotojas tik pajudėjęs iš kart stebi aplinką, kas važiuoja priekyje, gale, stebi visus šalutinius kelius, nuolat mąsto, kas būtų, jei kažkas sugalvos nusukti, iš šalutinio išvažiuoti, ir motociklininkai vieninteliai, kurie net nosies varvančios nusivalyti negali“, – prisiminė moteris.
Neringa perdavė linkėjimus ir visiems kolegoms, vairuojantiems dviratę priemonę: „Pabaigai visiems, dviratę transporto priemonę vairuojantiems kolegoms, palinkėsiu saugaus sezono ir daug neišdildomų įspūdžių.“
