Nagų grybelis yra infekcija, kurią dažniausiai sukelia mikroorganizmas Dermatofitastas. Jo atsiradimas gali sukelti dvi būkles – onichomikozę, tik nagų grybelį ir „atleto pėdą“, nagų ir odos grybelį.
Pasak vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininksė Gretos Šimkės, onichomikozė paveikia kojų nagus, dažnu atveju tai būna nykščio ir/arba mažiausio kojos pirštelio nagai. Ant pažeistų nagų atsiranda gelsvos ar balsvos spalvos dryžiai ar dėmės, o pats nagas gali įgauti žalsvą atspalvį. Grybeliu užkrėsto nago plokštelė sukietėja, tampa grublėta, nelygi, įskyla ir atšoka nuo odos.
„Atleto pėda“ vadinamas grybelis dažniausiai vystosi tarpupirščiuose bei ant pačios pėdos. Užsikrėtus šiuo grybeliu, oda pradeda pleiskanoti, luptis, atsiranda žvynelių formos sausi plotai, oda gali įskilti, skleisti nemalonų kvapą, pakeisti atspalvį.
„Grybelį sukeliančios bakterijos veisiasi šiltose, drėgnose ir tamsiose vietose. Tai gali būti avalynė, sporto klubai ar salės, pirtys, bendri dušai, baseinai, vandens pramogų parkai, viešos sodybos, viešbučiai. Iš esmės visur, kur galimas sąlytis su užsikrėtusio žmogaus pėdų prakaitu.
Štai „atleto pėda“ ne veltui turi tokį pavadinimą, nes dažniau pasireiškia sportininkams, kurie avi nepatogią, spaudžiančią avalynę, dėvi ne natūralių medžiagų kojines, daug prakaituoja.
Didesnė rizika užsikrėsti kyla turintiems silpnesnį imunitetą, taip pat sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis, kurios paveikia imuninę sistemą, pavyzdžiui, diabetu. Rizika išauga ir neskiriant pakankamai dėmesio savo pėdų priežiūrai, ypač vasaros sezonu, kada natūraliai daugiau prakaituojama“, – aiškina vaistininkė.
Gydymas
Grybeliui gydyti skirtų preparatų žmonės ieško pagal jiems patogiausią naudojimo principą: tai gali būti specialus lakas, pieštukas, gelis, kremas, purškiklis. Priemonėse dažnai būna tokios veikliosios medžiagos kaip amorolfinas, terbinafinas, klotrimazolis, ciklopiroksas ir kitos.
Šalia sudėtis būna papildyta glicerinu, pentandioliu, pantenoliu ar rūgštinėmis veikliosiomis medžiagomis, pavyzdžiui, pieno, citrinų, salicilo rūgštimi ar arbatmedžio aliejumi. Šias priemones galima rasti vaistinėse. Kai kurių su nago grybeliu kovojančių preparatų negalima naudoti besilaukiančioms moterims ar diabetu sergantiems žmonėms, todėl prieš įsigyjant preparatus, visada būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Anot G. Šimkės, jei grybelis pažeidęs itin didelę nago dalį, gydytojai dažniausiai išrašo receptinių priešgrybelinių vaistų arba pataria chirurgiškai pašalinti užkrėstą nagą. Tokiu atveju, galima tikslingiau išgydyti grybelio paveiktą nagą.
„Svarbu suprasti, kad nagų grybelio gydymas yra sudėtingas ir gana ilgai trunkantis procesas, kuris gali tęsti nuo keleto savaičių iki kelių mėnesių. Dažnu atveju tenka laukti, kol ataugs naujas nagas“, – priduria specialistė.
Prevencija
Norint išvengti nagų grybelio, labai svarbu pasirūpinti, kad kojinės ir avalynė būtų kuo natūralesnės ir kokybiškesnės medžiagos. Namuose esantys kilimai, šlepetės turi būti valomos pakankamai dažnai ar bent jau dezinfekuojamos.
Lankantis bendrose erdvėse, pavyzdžiui, sporto klube, baseine, viešbutyje būtina avėti šlepetes ar kitą avalynę, stengtis nevaikščioti basomis ar tik su kojinėmis. Lankantis, pavyzdžiui, boulingo klubuose ir avint kitų žmonių jau avėtą avalynę, prieš tai ją labai svarbu dezinfekuoti, pasikeisti kojines, prieš vėl avint savo batus.
„Šalia šių prevencinių priemonių, reikėtų atkreipti dėmesį ir į imuniteto stiprinimą. Jei imunitetas bus pakankamai stiprus, grybelis gali žmogų ir aplenkti arba bent jau ne taip stipriai pažeisti nagus ir/ar odą.
Čia svarbu vartoti vitamino A, C, D, cinko bei omega-3 riebiųjų rūgščių turinčių produktų arba maisto papildų. Ląstelių apsaugai ir imunitetui taip pat naudos gali duoti polifenoliai, aptinkami įvairiose daržovėse, vaisiuose, uogose, viso grūdo produktuose“, – vardina vaistininkė.
G. Šimkės teigimu, negydomas nagų grybelis visų pirma gali lemti nago plokštelės išsikraipymą, nuolatinį spalvos pasikeitimą, skausmą. Taip pat, įsisenėjus infekcijai, galima visiškai prarasti nagą be galimybės jam ataugti.
Negana to, jei šalia atsiranda žaizdelių, infekcija gali patekti į kraują ir kitas kūno vietas, o jei grybelis pažeidžia ir odą, gali pradėti formuotis dar viena bakterinė infekcija, vadinama bakteriniu celiulitu. Tai – odos ir poodinių audinių bakterinis pažeidimas, sukeliantis skausmą, raudonį ir patinimą.
„Nagų grybeliu užsikrėsti didesnę riziką turi sergantys cukriniu diabetu, psoriaze, įvairiomis hormoninėmis būklėmis ir bendrai silpną imuninę sistemą turintys asmenys.
Kalbant apie nagų ar pėdų grybelį, daugelis atkreipia dėmesį, kad užkrėstos vietos atrodo neestetiškai, žmonės pradeda gėdytis avėti atvirą avalynę ar būti basi. Jei nagas yra itin pažeistas arba net pašalintas, tai gali sukelti dar didesnį emocinį stresą, o tai dar labiau silpnina imuninę sistemą“, – tikina vaistininkė.
