Gamtotvarkos specialistas Gintaras Baublys pasidalino įspūdžiais apie šį neeilinį paukščio stebėjimą, kuris įvyko pelkės pakraštyje, ir papasakojo apie tripirščio genio išskirtinius bruožus ir elgseną.
Aptiko itin retą genį
Tai išskirtinė ir svarbi naujiena, nes tripirštis genys, kurio perinčių porų skaičius Lietuvoje yra itin mažas, retas ir labai vertinamas gamtininkų.
„Aptikome rečiausią Lietuvos genį. Jei kas užklausia apie Žuvinto genių rūšis, tai paprastai atsakome – galima pamatyti visas, išskyrus tripirštį.
Rečiausia Lietuvoje perinti genių rūšis, tripirštis genys, prieš dešimtmetį buvo aptiktas keliolika kilometrų į šiaurę nuo Žuvinto šlapiuose Varnabūdės miškuose, tačiau pačiame Žuvinto biosferos rezervate iki šiol registruotas vos kartą per visą stebėjimų istoriją.
Pasak Raudonosios Knygos, Lietuvoje perinčių genių populiacija tėra tarp 40–100 porų. Tai tipiška šiaurinių platumų taigos miškų – brandžių eglynų, kartais juodalksnynų ar pušynų su džiūstančiais medžiais rūšis, kiek gausiau aptinkama šiauriniuose, šiaurrytiniuose ir šalies vidurio rajonuose.
Piečiau Lietuvos jis aptinkamas nebent kalnuotose vietovėse. Todėl visai nenuostabu, kad Suvalkijos, kuri jau priklauso Europos kontinentiniam biogeografiniam regionui, miškuose šį genį aptiksi labai retai.
Šį pavasarį, kovo 26 d., grojantį tripirštį genį stebėjo Žuvinto biosferos rezervato gamtotvarkos specialistas Gintaras Baublys.
Pasak gamtininko, Žuvinto pelkės pakraščio juodalksniuose šalia lago eglyno matytas paukštis prisileido per dešimt metrų ir aktyviai grojo (taip vadinamas genio teritorinis tarškėjimas į medį) netgi kelias valandas nuo saulės patekėjimo.
Gerai išreikštą, nors negarsią, tripirščio genio trelę ne taip jau sudėtinga atskirti: ji trečdaliu ilgesnė nei didžiojo margojo genio, panaši į baltnugario, bet tankėjanti pabaigoje ir dažnai kartojama. Pats paukštis yra gerokai tamsesnis už marguosius genius, be to, jo apdare visiškai nėra raudonų atspalvių, patino viršugalvis blyškiai geltonas.
Geniams šiemet skiriame didesnį dėmesį, nes kovo mėnesį vykdėme jų valstybinį monitoringą. Žuvinto biosferos rezervato Buktos girioje skaičiuoti čia specialiai saugomi kaip Natura 2000 paukščių rūšys vidutiniai margieji bei baltnugariai geniai.
Šiemet jų garsiausias „grojimo“ laikotarpis, matyt, buvo ankstyvesnis nei įprasta – vasario pabaigoje ir kovo pradžioje, tačiau ir dabar, kartais netgi iki balandžio vidurio, tekant saulei gali išgirsti jų treles.
Labai tinkama vieta pasiklausyti genių Žuvinto biosferos rezervate yra Buktos gamtinis takas“, – rašoma įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
