Lobių ieškotoją pribloškė vienos iš savo ekspedicijų metu aptikta „laiko kapsulė“. Jane Eastman, „Instagram“ pasivadinusi @myordinarytreasure, ieško lobių Anglijos pietuose esančiose upėse ir upeliuose. Ji daugiausiai ieško monetų ir daiktų iš praeities.
Negalėjo patikėti, ką rado upės dugne
Neseniai ji pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas naujausias jos radinys – upės dugne gulėjęs žalias stiklinis butelis, rašo mirror.co.uk.
Pasidalintame įraše ji rašė: „Tai keista. Atrodo kaip stiklainis, pilnas marinuotų agurkų. Tai turbūt keisčiausias dalykas, kokį esu mačiusi.“
Namuose atidžiau apžiūrėjusi butelio dangtelį Jane pastebėjo, kad ant jo yra užrašas „W & D Harvest Dowgate Dock London“. Prie įrašo pridėtoje žinutėje ji rašė:
„Daugiau nei 120 metų senumo butelis su marinuotais agurkais „šviežiai“ iš upės! Na, tikrai myliu tokias laiko kapsules, bet tikrai nesitikėjau, kad jas rasiu 120 metų senumo butelio su marinuotais agurkais pavidalu.
Jį radau visiškai nepažeistą, vis dar užkimštą kamščiu ir su įspaudu ant dangtelio. Įmonės pavadinimas yra „W & D Harvest of Dowgate Dock, Upper Thames Street, London“.
Ir nors negaliu rasti tikslių datų, kada jais buvo prekiauta, radau įrašą apie Williamą Harvestą šiuo adresu, kuris 1870 m. buvo įvardytas kaip prieskonių pardavėjas ir konservuotojas, o 1910 m. – kaip „WandD“, kuris vis dar prekiavo produkcija.“
Ji pridūrė: „Pats butelis yra iš organinio stiklo su aplikuota briauna, tai tikrai ne tas butelio tipas, su kuriuo aš kada nors būčiau siejusi marinuotus agurkus, bet dabar suprantu, kodėl anais laikais tos itin ilgos agurkų šakutės buvo tokios populiarios.
Kiti radiniai šioje vietoje rodo, kad jie datuojami maždaug 1890-1910 m.! Dabar ketinu užsandarinti dangtelį vašku... Ir niekada nebandyti jo atidaryti.“
Vienas iš 335 tūkst. Jane sekėjų svarstė: „Ar 100 metų senumo agurkai, esantys marinate ir laikyti šaltoje temperatūroje, vis dar valgomi? Jie atrodo gerai.“
Antrasis pridūrė: „Pažiūrėkite, kaip jie visi puikiai išsilaikę. Kaip jie taip sudėti?! Būtų labai smalsu jų paragauti, bet tikriausiai būtų išmintinga niekada jų neatidaryti...“
