Pasodinsi.. ir.digsi o jai laistyti

Tau mociute kiek supratau o jei mama cia.jos

Ir nieko neatsitiko, dangus neužgriuvo. Jei anūkėlė nori gėlių darželio reikia atvažiuoti du tris kartus per savaitę ir bus gerai. O senai tetulei rankas bučiuoti turėtų, o ne skųstis.

RAŠEIVOS iš TV3,
kada pagaliau IŠMOKSIT rašyti be gramatinių ir logikos klaidų !?
Neįsivaizduoju, kaip galima GĖLES SODINTI KAPE, o jūs ?Gal "ANT KAPO", proto bokštai ?

Nebuvo seniau tu dirbtiniu kvietku, tai biznelis, ne lietuviska, mociutes o ir visi sodino ir priziurejo gyvas gelytes, o ziema egliu sakelem uzklodavo arba nieko, bet tik ne dirbtines, nezemisku spalvu plastikines , nereiketu tingeti, prisiminus iskeliavuisius, kaskart aplankant , gyvas gelytes palaistant. Beje , ismeigei plastika ir ....amen.

as irgi zadu pasodint tokiu ir ramu ,nes laistyt ner kam ,o dar ravet reikia...

Kapus prižiūrėti ir puošti nėra jokių taisyklių! Kiekvienas turi savo matymą !!! Taip , kad pyktintis nėra jokio pagrindo!!! Gerbti reikia kiekvieno pasirinkimą!!!

Gera anūkė,privežė savo gyvų gėlių,pilną bagažinę,prisodins,o po to sena tetulė tegul aria:laisto,ravi,visą laiką prižiūri,Juk puikioji anūkėlė tik retkarčiais užsuka,o prižiūri tai ta nukvakus tetulė.jai jau nepatinka ,tai tegul pati ir prižiūri.Mat paminklą nuvalyt nėra taip paprasta,o ir kapą ravėt,reikia dažniau nei lysvę darže.O tai kitą kartą piktinsis,kad nenuravėjo,jos atvežtas grožybes

kaip visada straipsnis-fuflo,tv3 rasytojas-a,dar didesnis fufelas

O kiek dažnai ta anūkė lanko tuos kapus. Neužtenka tik pasodinti, dar reikia ir prižiūrėti. Mano a. a. mama labai mylėjo gėlės, bet jei buvo gražu visokios, ir dirbtinės. Kai tvarkiau kapavietę turėjau mintyse, kad plokštės iš šono, o per vidurį toks platus takelis, vietoj vidurinės plokštės, o ten prisodinsiu gėlių, oakomponuosiu moderniau.Gėlių prisodinu, bet kapai toli, laistyti nėra kam, išdžiūsta, per sezoną gėles keičiu kelis kartus. Jau net nežinau kas geriau, dirbtinės prikaišiotos, ar gyvos išdžiuvę. Daug dabar mačiau padėta ir dirbtinių. Tik gal jas reikėtų daugiau taikyti pagal sezoną, žiemai nepalikti žydinčių ryškių rožinių pinavijų, bet čia aišku kiekvienas tvarko pagal galimybes, supratimą, finansus, tvarumą. Tos dirbtinės pinavijos ant vieno kapo jau keli metai, bet stebina kokybė, nei kiek gamta nepaliečia, tai turbūt nei į namus nuo kapų vežti, nei mesti. Kai nebebus tos tetos, štai tada ir galės ta anūkė tvarkyti pagal savo skonį. O dabar svarbu, kad sutvarkytas.