Toks vaizdas kad neturi ką rašyt tai bulę raso

Neinu i jokius baseinus,kiek esu buves ankčiau yra tokia kategorija butybiu ,kur tingi i tolieta nueiti,tai atlieka šlapimo reikalus betunodami vandenyje...tas pats ir palangos pajuryje...taip ir maudosi liaudis savo sulyse ...gi liaudis jau senai degradavo.

Man 60 metu.Nepatinka į jaunimą nežiūrėk.Tau gaila savo jaunystės ar ką?

per daug p sureiksmini ne buk davatka praejo tavo laikai gal buvo ir tau vysaip bet neprisimenio gal ir prisimint sunku

Nieko baisiai išskirtinio, nebent ten atvirai buvo nurengę vienas kito rūbus ar pan. Prieš kokius septyniolika metų patys buvom panašaus amžiaus, pirmąsyk nuėjom į baseiną su tuomet pirma mergina. Irgi pagavo jaudulys abu, pasibučiavom apsikabinę (vandeny buvo patogu, tai ir kojom apsivijo), tai kažkokia senutė irgi davė pastabą. Nebedarėm, gėdijomės, bet su šypsena. Kodėl ne namuose? Pabandyk namuose, kad gudrus, jei abu gyvenat su tėvais (aš pirmakursis, ji abiturientė), viešbučio neįpirksi ir to auksinio laiko, kai namai tušti, taip reta. Šiais laikais, beje, net ir dirbančiam sunku įpirkti nuomą, jei turtingų tėvelių nėr.. O čia galimybė pabūt su maudymukais naujoj, neįprastoj erdvėj. Nesakau, kad tai skatintina, bet ir nesikabinėčiau prie porelės, nebent jau realia užsiiminėtų kažkokia, pavadinkim, organų stimuliacija.

Manau kad jus apėmė nostalgija ir pavydas apie jaunima.

Senamadiška boba.pamatė rankas an by bi o ir susileido.kas jei gaila?greičiausiai pati neturi kam palaikyt tai jaunystės nostalgija.pati gal pyzdo s nėra nusiskūtus gyvenime.vaikšto apžėlus iki bambos apsgarbanojus šlykščiai.

Jūs, miela ponia, dar mažai regėję. Aš baseine esu mačiusi ir girdėjusi maudymuisi nebūdingų judesių bei garsų. Nemalonu, bet nei odos, nei žarnyno infekcijos nepasigavau.

O porelė buvo vienalytė?

Vienu žodžiu reikia tokiais atvejais būtinai pasakyti,bet neutraliai nei piktai nei gražiai,tiesiog priminti ir nesvarbu kam ar jaunam ar senam.Dabar reikia viską visada sakyti ir nereikia pykti jeigu ką nors ir jums pasako,o ne už akių po to rašyti dar net straipsnius.Tam ir esame žmonės,kad turime kalbos dovaną ir turime be galo be krašto tobulėti visi be išimties.