Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės atstovai patvirtino, kad mergaitės pagimdytas kūdikis – mažesnio svorio, o gimdyvės būklė patenkinama. Anot specialistų, nei pati mergaitė, nei jos tėvai apie nėštumą nieko nežinojo.
Vaiko teisių apsaugos specialistai tikina, kad tokie atvejai – itin reti. Neseniai tv3.lt portalas skelbė, kad nepilnametės kūdikio tėvas – 18 metų sulaukęs asmuo. Jam pagal įstatymus bus taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Gimdymas jaunai – didelis šokas organizmui
Vilniaus gimdymo namų direktorė sako, kad nėštumo metu organizmas visas svarbias medžiagas atiduoda vaisiui – net ir tada, kai jų gali trūkti.
„Lietuvoje mergaitėms menstruacijos prasideda nuo 11–12 metų ir tas hormonų ir visos apykaitos persitvarkymas yra labai didelis krūvis visiems organams, čia kalbu apie vien persitvarkymą mėnesinėms. Jei mergaitė pastoja, tai visi organai dirba vaisiui, nes jis turi tokią savybę pasiimti visas naudingas jam medžiagas.
Ir mergaitei gali trūkti kalcio, bet vis vien tas vaisius jį iš jos paims. Reikia turėti omeny, kad placentos susidarymui reikalingi hormonai, o visa smegenų veikla taip pat yra nukreipta į vaisių ir vaisiaus auginimą, nors ir tai neužtenka visų medžiagų normaliam vaisiaus išsivystymui.
Tai labai didelis iššūkis mergaitės endokrininei sistemai – visų liaukų išsivystymui, o aš net jau nekalbu apie psichiką“, – pasakoja ji.
K. Mačiulienė atkreipia dėmesį, kad mergaitės, nesulaukusios pirmųjų menstruacijų gali pastoti. Dažniausiai jų pagimdytas vaisius būna nepakankamai išsivystęs.
Higienos instituto specialistė Milda Garbuvienė sako, kad nepilnamečių nėščiųjų Lietuvoje mažėja – praeitais metais gimdė 149 nepilnametės, 14 iš jų – nesulaukusios 16-os metų. 2019-aisiais šis skaičius buvo didesnis – gimdė 154 nepilnametės mergaitės.
Dažnai mergaitės arba neigia, arba jos tiesiog nesupranta
K. Mačiulienė stebisi, kad nei mergaitė, nei jos artimieji nieko nežinojo apie nėštumą.
„Galima nepastebėti didėjančių krūtų, galima nepastebėti ištinusių lytinių lūpų, bet augančio pilvo, net jei mergaitės organizme yra ir pats mažiausias vaisius, tai nešiojantis jį pilve tikrai turi pastebėti. Ir visi judesiai nebūna tokie paprasti, kad galima būtų kaltinti sutrikusį žarnyną. Dažnai mergaitės arba neigia, arba jos tiesiog nesupranta, tai dėl to dažnai riša visa tai su kokiu nors maistu, su pasikeitusiu klimatu“, – kalba ji.
Apie tinkamą lytinį švietimą po šio incidento pradėjo kalbėti visi. Anot K. Marčiulienės, lytinio švietimo tema Lietuvoje turėtų būti kalbama atviriau.
„Reikėtų apie lytinius dalykus atviriau pasakoti, daugiau šviesti, kokios yra lytinio gyvenimo pasekmės. Yra viena nuomonė: „kada aš noriu, tada pradedu“, tai dažniausiai mergaites su tokia nuomone reikia labai gerai apšviesti apie tai.“
Atvejis – ne vienetinis
Toks atvejis, kai pagimdo jauna nepilnametė mergaitė, ne vienas. Vilniaus gimdymo namų direktorė dalinasi, kad buvo vienas atvejis, kai keturiolikmetė nežinojo, kad laukiasi.
„Buvo ir pas mus vienas atvejis, kada mergaitė, kuri labai rūpinosi savo išvaizda, kai jai tiesiog strijos atsirado ant krūtų. O kad ant pilvo atsirado strijos ji net nepastebėjo. Labai išdidėjo krūtys, strijų daug atsirado ir dėl to motina, supratusi, kad kažkas negerai, atvedė mums parodyti ir ji per 4 valandas pas mus pagimdė. Čia buvo keturiolikmetė.
Būna mergaitės perskaito, kad tarp pirmųjų mėnesinių gali būti poros mėnesių pertrauka, užsikabina jos ant to fakto ir apie nieką kitą nebegalvoja. O po to, tik pradėjus klausinėti kitų, jau praleistų simptomų, paaiškėja, kad visi jie buvo, bet į tai buvo nekreipiama dėmesio“, – teigia ji.
Jos teigimu, kai kurios nepilnametės mergaitės net nežino, kas yra lytinis aktas ar kuo jis gali baigtis.
Tiesa, šioks toks lytinis švietimas duoda rezultatų – mažėja ne tik nepilnamečių nėščiųjų, bet ir abortų skaičius – nuo 2017 metų nepilnamečių merginų, pasidariusių abortus, neregistruota, kai anksčiau jų būdavo fiksuojama 0,1 proc.
