Gražūs atsiminimai neišblėsta ir buvusio Vitalijos dukros Monikos Katunskytės vyro Kęstučio Blažio atmintyje. Juos visada siejo šilti santykiai, juolab, ir giminystės ryšiai.
Ko gero, nėra žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs V. Katunskytės dainų. Skambios melodijos, įsimintini žodžiai tapo sėkmės garantu.
Neįgyvendinti planai
Ir pati V. Katunskytė, anot K. Blažio, buvo išranki dainoms – gerbėjų ausis dainos pasiekdavo tik tada, kai jas ištobulindavo ir pati mėgo jų skambesį.
Iš šio pasaulio ji iškeliavo palikusi dar niekam negirdėtas aštuonias dainas ir neįgyvendintus planus. Dainos turėjo suskambėti jau šią vasarą, jos mylimiausiame mieste – Palangoje.
„Ji buvo scenos žmogus, aš visą laiką sakiau, kad ji gyvena scenoje. Šiais metais jau buvo sudėlioti ir kalėdiniai koncertai, su artistais, su salėmis sutarta.
Ji planuodavo metus į priekį, sausio mėnesį jau organizavo kalėdinius koncertus. Ji gyveno tuo, buvo aštuonios dainos parašytos Palangai naujos. Peržengus Kalėdas, ji jau pradėdavo planuoti vasarą. Visada su dainomis, visi planai sukosi aplink dainas – dainos jai buvo viskas.
Ji jau pradėjo jas repetuoti ir vis sakė, kad ne už ilgo į Palangą. O Palangoje gerbėjų milijonai – kas užeidavo, kas sustodavo“, – kalbėjo K. Blažys.
Išties, kai pajūryje vykdavo V. Katunskytės koncertai, būdavo ne tik pilnos kavinės. Už durų būriuodavosi minios žmonių, kurie laukdavo, kol išgirs hitais tapusias jos dainas.
„Lietuvai, man atrodo, ši netektis didžiulė. „Pražydo sodai“, „Robinzonas“... Jaunimas vasarą, galima sakyti, atvažiuodavo klasėmis, laukdavo „Robinzono“ vaikučiai, paaugliai – visi. „Robinzonas“ buvo kažkas tokio.“
Paskutinis pokalbis
Ar džiugindavo gerbėjus scenoje, ar ilsėdavosi namuose, V. Katunskytė nenešiojo jokių kaukių, neturėjo ką slėpti – visada pasižymėjo atvira širdimi ir nuoširdumu.
„Ji širdį dalindavo visiems be gailesčio. Ji visiems buvo gera ir už tą ją gerbdavo“, – pridūrė vyras.
V. Katunskytė visada pasižymėjo puikiu humoro jausmu, neieškodavo žodžio kišenėje ir buvo geros nuotaikos užtaisas. Pokalbiai niekada nesisukdavo vien tik apie muziką ar sceną, ji mėgdavo kalbėti apie viską:
„Kalbėdavomės apie viską, nuo politikos iki humoro. Tai tas žmogus, kuris galėjo kalbėti visomis temomis. Ji buvo išprususi visose srityse, vis tik, amžius, patirtis.“
K. Blažys puikiai prisimena ir paskutinįjį pokalbį su velione. Jiedu kalbėjo apie 18 val., likus maždaug valandai iki jos mirties.
Tądien V. Katunskytė turėjo sveikinti jubiliatą su gimtadieniu, skambino paprašyti, kad anūkas viską paruoštų filmavimui. Deja, planai sugriuvo – atvykęs anūkas rado ją be gyvybės ženklų.
V. Katunskytės planai jau buvo sustyguoti, ji nenustygdama vietoje laukė, kada vėl galės vykti į Palangą ir džiuginti savo klausytojus. Deja, planai taip ir liko planais.
Tačiau K. Blažys atskleidė neatmetantis galimybės, kad įvyks jo uošvės atminimo koncertas. Galbūt Palangoje, kur susiburdavo minios V. Katunskytės gerbėjų.
Kankino sveikatos problemos
Primename, kad velionė dainininkė gimė 1955 metais Šiauliuose. Žinia apie jos mirtį pasiekė sausio 18-ąją, pranešama, kad gyvybę galėjo pasiglemžti problemos su širdimi.
Laidotuvėse išpildytas paskutinis jos noras – sausio 22 d. amžinojo poilsio ji atgulė Šiauliuose, šalia savo mamos. Į amžinybę ji palydėta plojimais. Į kapą įdėtas ir lagaminėlis su jos mikrofonu.
V. Katunskytės populiariausios dainos: „Pražydo sodai“, „Aš moteris“, „Tau meluoti negaliu“, „Balta lelija“.
Spalio 6-ąją kalbinta gimtadienio proga atlikėja neslėpė ir ją slegiančių sunkumų. „Tikiuosi gyvenimo pagerėjimo, nes labai sunkiai sekasi... <...> Žmogus nesi guminis, neišsitempsi į šonus“, – sakė estrados dainininkė.
Moteris jau kurį laiką kentėjo nuo sveikatos problemų – stubure prispausto nervo, tirpstančių kojų, antsvorio ir širdies problemų.
V. Katunskytė minėjo, jog dėl šios problemos ne kartą teko kreiptis į gydytojus, tačiau šie, dėl didelės rizikos, operacijos atlikti nerekomendavo. Paskutiniu metu koncertuose ji pasirodydavo sėdėdama ant kėdės, tačiau tai netapo kliūtimi džiuginti gerbėjus ir skleisti gerą nuotaiką.
