„Šis 12 dienų laikotarpis iki Kalėdų yra orų spėjimo laikotarpis ir buvo manoma, kad kiekviena diena atitinka sekančių metų mėnesį. Vakar netikėtai buvo ganėtinai saulėtas rytas, o ši diena atstoja rugpjūtį, todėl galima tikėtis, kad jis bus gražiausias mėnuo ateinančią vasarą.
Gruodžio 20 diena atitinka liepos mėnesį ir ji buvo taip pat nebloga, nors Saulės buvo nedaug, labiau švietė Mėnulis. Tačiau rekomenduočiau planuoti atostogas rugpjūtį. Lietuvoje jis turėtų būti labai saulėtas.
Pagal kitas dienas galima spręsti ir apie tai, kokia bus likusi žiema. Ji neturėtų būti šalta, pagal kitus požymius galiu pasakyti, kad didelių šalčių vargu ar sulauksime. O kovo mėnuo turėtų būti šviesesnis ir aiškesnis“, – apie tai, kokių orų galima tikėtis pasakoja L. Klimka.
Papasakojo senovės legendas
Žiemos saulėgrįžos tašką šiais laikais žmonės gali rasti labai tiksliai, pasitelkę teleskopų pagalbą. „Senovėje tokių metodų nebuvo, todėl žmonės laukdavo, kada tamsa pradės trauktis, kada diena ilgės ir būtent taip atsirado šv. Kalėdos, kurios iš pradžių buvo nenugalimos saulės šventė.
Romos imperijoje būdavo švenčiama tokia diena, kai jau pastebimai pradeda grįžti Saulė ir prailginti dieną. Kai Romoje buvo priimta krikščionybė, kaip pagrindinė religija, tada ši šventė buvo pavadinta kūdikėlio Jėzaus gimimo diena ir šv. Kalėdos tapo išganytojo atėjimo į šį pasaulį diena.
Visos tautos, ypatingai tos, kurios gyveno šiaurinėse platumose, labai laukdavo Saulės sugrįžtant ir primityviais metodais stengdavosi kuo tiksliau užfiksuoti tą dieną.
Lietuvoje, ant Birutės kalno Palangoje, buvo toks 11 stulpelių ratas, tam, kad žiūrint nuo vieno stulpelio iki kito, kaip leidžiasi Saulė vakare, buvo galima nustatyti datas – kada bus ilgiausia, kada trumpiausia diena“, – apie senovės papročius kalba etnologas.
L. Klimka teigia, kad ypatingai Saulės kelias buvo stebimas kai prasidėjo žemdirbystė, nes žemdirbiams Saulės dalijimas sezonais labai svarbus. Jiems labai svarbus Saulės kalendorius, o medžiotojams kažkada buvo pakankamas Mėnulio fazių kalendorius.
Vakar buvo ir Elnio devyniaragio šventė. Elnias devyniaragis lietuvių pagonių tikėjime – mėnulio simbolis. Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu.
„Anksčiau sakydavo vaikams kaip legendą, kad Elnias devyniaragis atneša mums Kalėdas, nes elnias primityvioms tautoms buvo gyvybės palaikymo šaltinis. Elnio kailis būdavo naudojamas drabužiams pasiūti ir jis lengvai prijaukinimas, nesunkiai sumedžiojamas.
Dar ir dabar kai kurios tautelės Sibire labai elnius augina ir taip lengvai išgyvena atšiauriomis sąlygomis. Visos šios legendos turi realų pamatą, ištakas“, – tikina L. Klimka.
