Prieš kelionę KTU Biomedicininės inžinerijos instituto mokslininkai A. Valujavičiui davė keturis širdies elektrinei veiklai stebėti skirtus prietaisus, trys iš jų (pakaitomis) visos kelionės metu fiksavo keliautojo širdies elektrinę veiklą, o vienas buvo specialiai modifikuotas ir pritaisytas valties viduje ir fiksavo pačios valties svyravimus.
Šių prietaisų pagalba buvo siekiama išsiaiškinti, kaip ilgalaikis aukšto intensyvumo fizinis krūvis veikia žmogaus fizinę būklę.
Dar prieš kelionę buvo susitarta, kad duomenys bus registruojami ir kaupiami kompiuteryje ir tik po kelionės bus perduoti KTU mokslininkams.
Toks sprendimas buvo priimtas kadangi buvo paskaičiuota, kad bus užregistruota mažiausiai 10 GB (iš viso užregistruota 12 GB), o tokį duomenų kiekį perduoti tiesiogiai iš Atlanto vandenyno būtų gan sudėtinga dėl lėto interneto greičio. Nepaisant to, tokio kiekio duomenų perdavimas būtų kainavęs apie 2000 dolerių, rašoma pranešime spaudai.
Mokslininkų teigimu, sukaupta duomenų bazė yra gana unikali, bet sukėlė iššūkių. „Šiam tyrimui pasirinktas vienas geriausių rinkoje esančių ilgalaikės elektrinės širdies veiklos stebėsenos prietaisas „Faros 180“, tačiau atlikus pirminę signalų analizę matome, kad net ir šis prietaisas nesugebėjo pilnai susidoroti su visais iškilusiais sunkumais.
Po pirminės duomenų analizės matome, kad tam tikri duomenys yra labai užteršti artefaktais, kurių ištaisyti nėra galimybės. Vietose, kuriose duomenys yra gana geros kokybės, pritaikėme vieną geriausių elektrokardiogramos signalo analizės algoritmų, bet vis tiek laukia nemažai korekcijų, kurias teks atlikti rankiniu būdu“, – sako dr. A. Rapalis.
Iš keturių prietaisų liko tik du
Aurimas turėjo keturis identiškus prietaisus, iš kurių krantą sveiki pasiekė tik du. Vienas nuskendo Atlanto vandenyne kelionės pabaigoje, kitas – sugedo kelionės eigoje. KTU mokslininkų teigimu, sugesti prietaisai galėjo dėl druskingo vandens.
„Aurimo naudota įranga yra komercinė ir nors prietaiso gamintojas nurodo, kad jis yra atsparus vandeniui, tačiau tikėtina, kad bėda slypi sūriame vandenyje. Atidžiai apžiūrėjus prietaiso jungtis, matoma oksidacija, todėl veikiausiai tai ir lėmė prietaiso gedimą.“, – pasakojo dokt. R. Eitminavičius.
Pasak KTU mokslininkų, tokio tipo prietaisų naudojimas ekstremaliomis sąlygomis nėra plačiai tirtas, tad šio tyrimo metu sukaupta patirtis neabejotinai prisidės prie tolimesnių Biomedicininės inžinerijos instituto vykdomų ir planuojamų darbų bei tyrimų.
Padėjo apsispręsti
Kaip teigia KTU mokslininkai, tyrimo idėja gimė po spaudoje perskaityto straipsnio apie planuojamą Aurimo kelionę. „Susisiekėme su Aurimu, pasiūlėme jam tyrimo idėją ir, gavę teigiamą atsakymą, pradėjome viską planuoti ir ruoštis.
Pasiruošime netrūko iššūkių, nes reikėjo nuosekliai suplanuoti visą tyrimo eigą, atlikti pirminius realius bandymus, parinkti tinkamus prietaisų parametrus, suderinti komunikaciją, parodyti ir paaiškinti įrangos veikimą bei naudojimą bei atlikti kitus darbus“, – proceso eiga dalinosi dr. A. Rapalis.
Šiuo metu Aurimas intensyviai ruošiasi kitam iššūkiui – bandys dviračiu apvažiuoti Naująją Zelandiją, kur 8000 km maršrute netruks kalnų, lygumų, ledynų.
Prie šios kelionės tyrimo KTU mokslininkai neprisidės, kadangi ilgų tyrimų metu nuolatinis prietaisų dėvėjimas kelią nemažai rūpesčių. Norint atlikti kitą tokios apimties ir ilgio tyrimą, reikėtų gerai apgalvoti visą tyrimo eigą, taip užtikrinant duomenų kokybę ir patogumą pačiam keliautojui.
