Šlapindamiesi duše gal ir sutaupome daug vandens, galbūt ir padeda aplinkai. Tačiau kineziterapeutė Ylenia Degli Esposti sako, kad tai gali tapti nesąmoningu įpročiu. Karts nuo karto tai daryti nėra pavojinga, tačiau tai neturėtų tapti įprastu dalyku.
Pastovus šlapinimasis duše gali išmokyti smegenis pilną šlapimo pūslę susieti su tekančio vandens garsu.
Jei dažnai šlapinatės prausdamiesi duše, po kiek laiko galite pajusti, kad jums tarsi reikėtų šlapintis kiekvieną kartą, kai išgirstate tekantį vandenį. Kineziterapeutai paaiškina, kad dėl to neturėtumėte užsukti purkštuko ir bandyti prisiversti šlapintis.
Toks elgesys gali turėti ryškų poveikį smegenims ir šlapimo pūslei. Be to, kasdienis šlapinimasis po dušu gali pažeisti nervus – yra tikimybė, kad dėl to negalėsite kontroliuoti savo šlapimo pūslės, rašo portalas tips-and-tricks.com.
Šlapinimasis atsisėdus
Šlapinimasis atsisėdus taip pat kenkia jūsų kūnui. Dubens dugno raumenys gali tikrai atsipalaiduoti tik tada, kai sėdite. Tai leis visiškai ištuštinti šlapimo pūslę. Tai ypač galima pritaikyti moterims, nes vyrų anatomija leidžia lengviau šlapintis stovint. Tačiau jiems taip pat rekomenduojama šlapintis sėdint.
Aišku, tokį įprotį išvystyti gan sunku, tačiau kitaip gali būti, kad savo šlapimo pūslę paliksite ne visiškai tuščią.
Tai labai svarbu norint sumažinti šlapimo pūslės problemų riziką. Jei to nepadarysite, galite užsikrėsti šlapimo pūslės infekcija, nes iš šlapimo pūslės nepašalinsite visų nereikalingų bakterijų. Šios bakterijos gali likti jūsų šlapimo pūslėje ir sukelti šlapimo takų infekciją.