Tokių istorijų žinau ne viena,tik gaila praleistą tuščiai laiko.Moteris pražysta tada kai ji isiskitia.Ne visada vaiko gimimas gali pagerinti santykius,jei jau būna pašlije.Dažniausia pablogina situacija.Dalvoja,kad santykiai pagerės,juk tai naivų tikėtis.Kai praregėja,tada skirybos.Svarbiausia,kad ji ramei gyvena ir laiminga,
kad yra vaika.Jie yra gyvenimas jei ir stiprybė.Ačiu už gražų pasakojimą.Tegul ji laimingai gyvena su savo nuostabiais vaikais.