Jonathanas Coelho (32) mirė balandžio 22 dieną, po 28 dienas trukusios kovos su koronavirusu ir po 20 dienų prie plaučių ventiliavimo aparato, „CNN“ pasakojo jo žmona Katie Coelho. Dabar ji gedi savo vyro ir galvoja apie tai, kaip su tuo reikės susitaikyti dviem mažiems judviejų vaikams.
„Jie dar nesupranta, kad prarado patį nuostabiausią tėtį, kurį pažinos tik iš nuotraukų ir vaizdo įrašų.“ – penktadienį televizijos laidoje sakė ji.
Atrodė, kad Jonathanas sveiksta, gydytojai planavo ketvirtadienį ar penktadienį jį atjungti nuo plaučių ventiliavimo. Tačiau ankstyvą trečiadienio rytą Katie sulaukė skambučio iš ligoninės, kad kuo skubiau atvyktų. Jai dar nespėjus atvažiuoti į ligoninę, Jonathanas jau buvo miręs – dėl koronaviruso simptomų jam sustojo širdis. Ji net nespėjo atsisveikinti.
Nors pora nespėjo paskutinį kartą vienas kito pamatyti, Jonathanas Katie paliko laišką, kurį ji rado tik po jo mirties.
Išėjęs, bet nepamirštas
„Mane atvedė į jo palatą, jis ten gulėjo ir atrodė išsigandęs.“ – sako ji. – „Jis neatrodė ramus, o aš vis kartojau, kaip man gaila.“ Katie pasiėmė plastikinį maišelį su vyro daiktais ir išvažiavo atgal namo.
„Kažkodėl vidury visos šitos beprotybės panorau iš jo telefono išsisaugoti visas jo ir vaikų nuotraukas.“ – sako Katie. Ji įjungė telefoną ir rado žinutę nuo Jonathano, kartu su jo gyvybės draudimo informacija.
„Man taip pasisekė, aš taip didžiuojuosi būdamas tavo vyru ir mūsų vaikų tėvu.“ – rašė jis. – „Katie, tu esi pats nuostabiausias, rūpestingiausias, geriausias žmogus, kokį esu sutikęs. Esi tikrai tokia vienintelė. Būtinai nugyvenk laimingą gyvenimą, su tokia pačia aistra, dėl kurios tave įsimylėjau. Matyti, kokia nuostabi mama esi mūsų vaikams, buvo pats gražiausias dalykas mano gyvenime.“
Katie sako, kad pamačiusi šį laišką buvo giliai sujaudinta.
„Sirgdama ir būdama tokia silpna nežinau ar rasčiau jėgų savo šeimai palikti atsisveikinimo laišką.“ – sakė ji. – „Kad jie žinotų, kaip labai juos mylėjau ir kokia buvau su jais laiminga.“
Katie Coelho istorija pirmą kartą buvo publikuota „BuzzFeed“.
Būtinos saugumo priemonės
Septynerius metus kartu praleidusi pora susipažino universitete. Iš pradžių jie buvo tik draugai, susitikinėjo su kitais žmonėmis.
„Jis visada buvo geras draugas.“ – „CNN“ pasakojo Katie. – „Jis kažkaip nuostabiai sugebėdavo suteikti saugumo jausmą. Galiausiai 2011 metais Jonathanas paklausė, kodėl visą šį laiką mes susitikinėjame su kitais žmonėmis?“
Pora susituokė ir susilaukė dviejų vaikų – Braedynas (2) ir Penelopė (10 mėnesių). Breadynas gimė su keliomis įgimtomis ligomis, įskaitant cerebrinį paralyžių. Be to, ir tapti tėvais jiems nebuvo lengva. Pora patyrė du persileidimus ir dirbtinio apvaisinimo procedūrą.
Braedynui gimus gydytojai prognozavo, kad jis išgyvens nuo 6 savaičių iki vienerių metų. Dėl jo sveikatos problemų Katie namie prižiūri vaikus, o Jonathanas dirbo netoli namų esančiuose teismo rūmuose. Dėl Braedynui nuolat gresiančio pavojaus, Katie sako, kad šeimai buvo labai sudėtinga laikytis karantino taisyklių, niekur neiti iš namų, kad neužsikrėstų.
Katie pasakoja prisimenanti, kaip maždaug porai savaičių likus iki karantino pradžios Jonathanas skambino jai iš darbo ir pasakojo, kaip nerimauja dėl to, kas gali atsitikti. Lygtinai nuteistuosius prižiūrinčiu inspektoriumi dirbantis Jonathanas, kurio darbas karantino metu negalėjo nutrūkti, ir toliau ėjo į darbą.
Katie sako, kad ji atšaukė Braedyno terapijos užsiėmimus ir šeima karantinavosi namie. Kovo 23 dieną Jonathanui buvo atliktas koronaviruso testas, nes paaiškėjo, kad jis turėjo kontaktą su prieš savaitę teigiamą rezultatą gavusiu žmogumi.
„Širdyje vis dar aiškiai girdžiu jo balsą“
Kovo 25 dieną atėjo teigiamas Jonathano koronaviruso testo atsakymas ir kitą dieną jis buvo paguldytas į ligoninę, prasidėjus galvos skausmams, kosuliui, skrandžio problemomis ir dingus skonio bei kvapo pojūčiams. Katie sako, kad jos vyras buvo visapusiškai sveikas žmogus, nesirgęs jokiomis lėtinėmis ligomis.
„Kai girdi, kad žmonės miršta, skaitai naujienas ir beveik ieškai pateisinimų, pavyzdžiui, jiems 65 metai, arba jie rūko, arba turi kitų ligų, bet mano vyras neįėjo į nė vieną iš šių kategorijų.“ – sako ji.
Katie pasakoja, kad paskutinį kartą rišlų, prasmingą pokalbį telefonu su vyru turėjo kovo 29 dieną. Tą patį vakarą pora paskutinį kartą apsikeitė žinutėmis. Jonathano telefone išsaugoto laiško įrašas rodo, kad jis parašytas tuo metu, kai pora kalbėjosi telefonu. Kitą dieną jis buvo intubuotas.
Braedyno ligos istorijai skirtas Feisbuko puslapis virto ta vieta, kurioje Katie dalinosi naujienomis apie savo vyro būklę. Pirmosiomis Jonathano ligoninėje praleistomis savaitėmis slaugytojai iš ligoninės su vaizdu skambindavo Katie, kad ji galėtų pamatyti Jonathaną.
„Mintyse vis paskęstu prisiminimuose, įsivaizduodama, apie ką su Jonathanu šiandieną būtume kalbėję.“ – rašo ji. – „Tai mano vienintelė paguoda, nes taip gerai jį pažįstu, kad širdyje aiškiai girdžiu jo balsą. Vis galvoju, kad ateis laikas, kai be jo būsiu pragyvenusi ilgiau, nei su juo – tai labai skaudu.“
Į šipulius sudaužyta širdis
Katie sako norėjusi pasidalinti savo vyro istorija, tikėdamasi, kad tai padės aiškiai įsivaizduoti, kaip ėjimas į darbą gali žmogui kainuoti gyvybę.
„Mano vyras trečiadienio rytą neturėjo mirti.“ – sakė ji. – „Bet jis mirė.“
Balandžio 22 dieną Katie pasidalino vaizdo įrašu su Jonathanu, pranešdama apie jo mirtį, o po kelių valandų – nuoroda į jo nekrologą.
„Mūsų skausmas yra žodžiais neapsakomas.“ – Feisbuke rašė Katie. – „Iš mūsų buvo atimta viskas. Mano širdis ne tik sudaužyta, ji sumalta į šipulius. Mes su vaikais visą likusį gyvenimą turėsime praleisti be Jonathano. Dar neįsivaizduoju, kaip mums tai gali pavykti.“
