Apie tai, kokios priežastys dažniausiai lemia arterinę hipertenziją, kokie yra pirmieji simptomai ir kaip galima sau padėti, pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė.
Priežastys – nuo genetikos iki gyvenimo būdo
Pasak vaistininkės, arterinę hipertenziją lemia daugybė veiksnių: „Grėsmė išauga labiausiai, kai turint genetinę riziką pasirenkame netinkamą gyvenimo būdą – vartojame daug druskos, mažai kalio turinčių produktų, turime antsvorį, nepakankamai judame, piktnaudžiaujame alkoholiu“, – vardija A. Krušnienė.
Įtakos turi ir lėtinis stresas, nemiga, rūkymas, hormonų disbalansas bei kai kurių medikamentų vartojimas.
Daugeliu atvejų tikslios priežasties nustatyti nepavyksta – tokia hipertenzija vadinama pirmine. Tačiau pasitaiko ir antrinių priežasčių, tarp kurių dažniausios yra inkstų bei širdies ir kraujagyslių ligos.
Kenčia ne tik senjorai
Nors dažniausiai aukštas kraujospūdis diagnozuojamas vyresniems nei 55 metų žmonėms, ši problema, pasak vaistininkės, nėra būdinga vien tik senjorams.
„Su amžiumi kraujagyslės standėja, todėl kraujospūdis natūraliai kyla. Vis dėlto hipertenzija pasitaiko ir jauniems žmonėms, ypač turintiems genetinį polinkį ar kitus rizikos veiksnius“, – atkreipia dėmesį A. Krušnienė.
Didžiausią riziką turi antsvorio turintys ar nutukę asmenys, sergantys cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, rūkantys, vartojantys daug druskos ir alkoholio.
Ankstyvą hipertenziją ne visuomet lengva pastebėti, tačiau tam tikri požymiai turėtų kelti įtarimą.
Pasak vaistininkės, tai gali būti dažni galvos skausmai (ypač pakaušio srityje), galvos svaigimas, spengimas ausyse, širdies plakimo pojūtis, nuovargis, dėmesio sutrikimas. Rečiau pasireiškia kraujavimas iš nosies.
Kokias grėsmes kelia negydoma hipertenzija?
Nekontroliuojamas kraujospūdis gali baigtis itin rimtomis pasekmėmis.
„Hipertenzija yra vienas iš ryškiausių miokardo infarkto bei insulto rizikos veiksnių. Ji taip pat žaloja inkstų kraujagysles, gali lemti lėtinį inkstų nepakankamumą, regos sutrikimus ar net apakimą“, – aiškina A. Krušnienė.
Be to, aukštas kraujospūdis siejamas su aterosklerozės progresavimu, aneurizmų formavimusi bei neigiamu poveikiu smegenų funkcijoms. Vaistinėje pacientas neretai pirmiausia užsimena apie sveikatos negalavimus.
„Jei žmogus dažnai perka vaistų nuo galvos skausmo ar skundžiasi širdies ploto sunkumu, siūlome pasimatuoti kraujospūdį. O žinantiems, kad spaudimas aukštas, rekomenduojame sekti rodiklius žurnale ir kreiptis į gydytoją dėl tolimesnių sprendimų“, – teigia vaistininkė.
Gyvenimo būdo pokyčiai – ne mažiau svarbūs už vaistus
Norint suvaldyti hipertenziją, būtina keisti kasdienius įpročius. A. Krušnienė rekomenduoja siekti normalios kūno masės, bent 30 minučių kasdien skirti fizinei veiklai, riboti druskos kiekį iki 5 gramų per dieną, vengti sočiųjų riebalų ir rinktis daržoves, vaisius bei uogas.
„Žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas, turėtų likti užmarštyje. Svarbu pakankamai išsimiegoti, ilsėtis ir valdyti stresą“, – pabrėžia vaistininkė.
Pasak A. Krušnienės, neretai žmonės net nesusimąsto, kad ne tik žalingi įpročiai, bet ir tam tikri vaistai ar papildai gali turėti įtakos jų aukštam kraujospūdžiui.
„Jį didinti gali nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo su ibuprofenu ar diklofenaku, taip pat kofeinas, kortikosteroidai, hormoninė kontracepcija.
Įtakos gali turėti ir kai kurie sirupai nuo kosulio ar nosies lašai, kuriuose yra pseudoefedrino, taip pat maisto papildai su ženšeniu ar saldymedžiu“, – perspėja vaistininkė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
