VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės vaikų gydytojos hematologės Sonatos Trakymienės pastebėjimu, pastaraisiais metais daugėja mažakraujyste sergančių paauglių, kurie šiaip yra iš normalių šeimų, kur rūpinamasi mityba.
„Mano manymu, tai lemia du veiksniai, ko anksčiau nebuvo. Viena vertus, didėja ne tik suaugusiųjų, bet jau ir paauglių gyvenimo tempas, užimtumas, negebėjimas visavertiškai pavalgyti. Kita vertus, įtakos turi ir nesveiko, greito maisto vartojimas“, – atkreipė dėmesį gydytoja.
Ji pabrėžė, kad geležies stokos mažakraujyste dėl fiziologinių ypatybių reprodukcinio amžiaus moterys serga dažniau, mat jos geležies kas mėnesį netenka menstruacijų metu.
Kitos gydytojos įvardytos rizikos grupės – kūdikiai ir maži vaikai iki 3 metų amžiaus ir paaugliai.
„Kalbant apie mažus, šiaip sveikus vaikus, tai daugiau galima būtų pavadinti socialine būkle, o ne liga. Taip yra todėl, kad labai dažnai tokio amžiaus vaikų geležies stokos anemiją sąlygoja nepriežiūra, tėvų nesupratimas, kaip atžalas reikia maitinti. Labai dažnai tokie vaikai geria tik karvės pieną, o daugiau nieko nevalgo.
Paauglių atveju, kaip jau minėjau, įtakos turi užimtumas, nepakankama mityba, taip pat – augimo šuolis, kada organizmas nesusitvarko su padidėjusiu mikroelementų poreikiu. Aišku, yra paauglių, kurios laikosi dietų. O dar prasideda menstruacijos, taigi ligos priežastys gana kompleksinės“, – aiškino S. Trakymienė.
Liga „slepiasi“ po nuovargiu
Gydytoja priminė, kad mažakraujystė vystosi etapais, tad ligos iš pradžių galima visiškai neįtarti.
„Geležies stoka vystosi etapiškai, pirmiausia sumažėja geležies atsargos. Jei dėl kokių priežasčių (ar negaunama su maistu, ar netenkama menstruacijų metu) tai prasideda, jokie tyrimai dar to neparodys. Žmogus ir pats gali per daug nieko nepajusti, nes organizmas kiek įmanoma stengiasi kompensuoti tą stygių ir gaminti eritrocitus su visaverčiu hemoglobinu iš atsargų“, – aiškino hematologė.
Tačiau jei tokia būklė tęsiasi ir šios statybinės medžiagos žmogus negauna, išsekus atsargoms organizme prasideda nepilnavertė raudonojo kraujo gamyba.
„Tuo metu dar vis bandoma kompensuoti ir palaikyti hemoglobino kiekį normoje, tačiau patys raudonieji kūneliai tampa nepilnaverčiai.
Jei būklė nesusitvarko, sumažėja ir pačių raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino kiekis kraujyje. Kadangi šie etapai vystosi ne taip greitai, žmogus gali nieko nejausti, nes organizmas adaptuojasi.
Žmogus gali imti mažiau toleruoti fizinį krūvį, norisi ilgiau miegoti, bet tai neretai priimama kaip savaime suprantamas dalykas, galvojama, kad kaltas nuovargis. Taip liga „užsimaskuoja“, tačiau organizmas kenčia, yra alinamas“, – pasakojo gydytoja.
Požymiai būna netipiniai
Vis labiau trūkstant geležies gali pakisti ir skonis, uoslė. Pasitaiko net tokių atvejų, kad asmeniui pradeda patikti benzino kvapas, norisi krimsti sausus makaronus, ragauti žalios bulvės ir kt.
„Tokius keistus atvejus klinikinėje praktikoje sutinku retokai, bet tikrai turėjau mergaitę, kuriai buvo diagnozuota geležies stokos mažakraujystė ir kuri nešdavosi kreidą į mokyklą ir norėdavo jos atsikąsti“, – pastebėjo pašnekovė.
Tai, kad žmogus serga mažakraujyste gali pasufleruoti ir tokie simptomai kaip sausėjantys, slenkantys plaukai, džiūstanti oda, nagai tampa trapūs, gilėja veido raukšlės.
Į geležies trūkumą stipriau reaguoja visas organizmas: greičiau plaka širdis – ypač streso metu, dažnėja alsavimas, vargina galvos skausmas.
„Geležies stoka, nors atrodo toks nekaltas dalykas, yra labai kenksmingas visam organizmui, deguonies stygius daro įtaką visų sistemų veiklai, viskas ima vykti lėčiau, asmuo tampa neatsparus infekcijoms. Ląsteliniame lygmenyje vyksta grandioziniai pakitimai“, – įspėjo S. Trakymienė.
Vegetarai kenčia dažniau
Paklausta, kiek mažakraujystės vystymuisi turi dabar madinga vegetarinė, veganiška mityba, medikė pabrėžė, kad tokiu atveju labai svarbu pasidomėti, kaip kompensuoti geležies maiste stygių.
„Gyvulinės kilmės produktams yra daug augalinės kilmės pakaitalų. Tačiau jei žmogus pasirenka būti vegetaru ar veganu, jo atsakomybė yra pasidomėti, kuo gali pakeisti mitybą atsisakius gyvulinės kilmės produktų.
Ir galbūt vertėtų dažniau atlikti kraujo tyrimą, ne kartą, kaip rekomenduojama, o du per metus. Galima vartoti ir sintetinius pakaitalus naudoti, nes žiemos metu nėra tiek šviežių vaisių ir daržovių, kuriais būtų galima kompensuoti trūkstamus mikroelementus“, – aiškino specialistė.
Ji pridūrė, kad prieš pasirenkant tokią mitybą vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Paklausta, ar dažnai mato atvejus, kai vegetarišką mitybą tėvai primeta ir vaikams, gydytoja neslėpė, kad tenka susidurti su viskuo.
„Tačiau paaugliai dažnai jau patys savo noru pasirenka tokią mitybą. Kalbant apie mažus vaikus tokie atvejai nėra dažni“, – pastebėjo ji.
