Kokius gamtos resursus galime išnaudoti, norint atsigauti ir sustiprėti? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Kas po mūsų?“ Eglė Grabytė kalbėjosi su gamtininku, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros atstovu Almantu Kulbiu.
Kaip keičiasi mūsų organizmas bėgant metų laikams?
A. Kulbis laidoje teigė, kad jau daugybę metų gyvename vidutinio klimato juostoje ir esame prisitaikę prie šių orų.
„Žmonės dažnai vartoja terminą „klimato atšilimas“, tačiau gamtininkai ir klimatologai tiksliau sako „klimato kaita“. Vyresni žmonės puikiai prisimena, kad gegužę gali iškristi sniegas ar pasitaikyti šalnų.
Vis dėlto pirmosios šiltos dienos nuteikia optimistiškai – dauguma žmonių jaučiasi geriau, traukia į gamtą, nori pamatyti mišką, pirmuosius gyvūnus, vabzdžius, išgirsti paukščių giesmes“, – sakė jis.
Vis dėlto gamtininkas pabrėžė, kad ne visi žmonės vienodai reaguoja į metų laikų pokyčius. Pasak jo, žmonių įvairovė yra didžiulė – vieni pavasarį jaučiasi energingi ir pakylėti, kitiems, kaip ir rudenį, šis laikotarpis sukelia nuovargį ar net slogias emocijas.
Tai susiję su organizmo prisitaikymu prie sezono pokyčių. Žiemą žmogaus kūnas sunaudoja daugiau energijos, nes šaltuoju metu reikia daugiau kalorijų kūno šilumai palaikyti.
Anot jo, kai kurie žinduoliai šiuo laikotarpiu miega žiemos miegu, tačiau žmonės išlieka aktyvūs. Pavasarį, kai atsiranda daugiau natūralių maisto šaltinių, organizmui gali prireikti mažiau kalorijų, todėl svarbu papildyti vitaminų atsargas ir padėti jam atsigauti po žiemos.
Natūralios stiprinančios priemonės
„Natūralios priemonės yra visą laiką žmogui artimesnės, mielesnės, nes gal kažkas pasakys, kad gėrė visą žiemą vitaminus ir jų nejaučia stokos, bet taip, kai tik pradeda lysti pirmieji želmenys, žmonės išeina jų ieškoti į gamtą“, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad jų reikėtų dairytis neužterštose vietose, arti namų.
Pasak gamtininko, paprastoji garšva, nors ir nelabai skani dėl savo specifinio skonio, yra tikra vitaminų bomba.
„Taip pat dilgėlė – gaivi, nors ir dilginasi, tačiau jei mes prisikarpysime šviežių, iki žydėjimo ūglių, tiek garšvų, tiek dilgėlių, jos bus labai vertingos. Iš jų galima pasidaryti kokteilį ir gerti nedideliais kiekiais – mažomis porcijomis tai padės sustiprinti imunitetą“, – sakė gamtininkas.
Laidos vedėja taip pat paminėjo, kad dar vienas būdas natūraliai stiprinti organizmą – skinti pušų ir eglių ūglius.
„Nebandžiau jų pats, tačiau žinau ir mačiau, kaip žmonės juos ruošia. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei renkame augalus savo ar šeimos poreikiams ir savo miške, gamtai tai nedaro didelės žalos, nes renkame tik nedidelius kiekius.
Tačiau jei norime surinkti dideliais, komerciniais kiekiais ir dar ne savo miške, tai gali padaryti žalos tiek gamtai, tiek miško savininkams. Todėl labai svarbu žinoti saiką. Tai yra dar viena iš galimybių papildyti savo organizmą vitaminais“, – paaiškino A. Kulbis.
Pasak gamtininko, meškinis česnakas taip pat yra naudingas augalas, tačiau jis ribotai paplitęs Lietuvoje, įrašytas į Raudonąją knygą ir saugomas.
„Jeigu aptikę augavietę nuskinsime meškinio česnako 1–2 lapus ir paragausime, nenutiks nieko, bet jeigu rinksime krepšiais, maišais ir pardavinėsime turguje, tai yra ribojama ir draudžiama“, – teigė gamtininkas.
Tęsdamas apie miško gėrybes, jis taip pat paminėjo, kad miške galima gerti ir sulą, kuri taip pat suteikia naudingų medžiagų organizmui.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Kas po mūsų?“ galite žiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
