Pirmiausia, sako D. Rapalytė, svarbu pagalvoti, kaip auginate savo daržoves – jeigu jos augintos natūraliai, be trąšų, galite būti tikri, kad jos turės daugiau naudos, nei daržovės iš parduotuvės lentynos. „Taip pat ne visada žinome, iš kur atvežtos yra parduotuvėje esančios daržovės, kiek laiko jos keliavo iki mūsų, kaip jas augino tos šalies ūkininkai“, – sako specialistė.
Tinkama mityba gali padėti susitvarkyti ir su vitaminų trūkumu, todėl, teigia D. Rapalytė, reikėtų skirti daugiau dėmesio subalansuotai mitybai ir nepraleidinėti valgymų.
Pirmosiose daržovėse – begalė vitaminų
Dažnai pirmosios daržuose pasirodo lapinės salotos, svogūnų laiškai, ridikėliai, rukola. Šiose daržovėse, pasak D. Rapalytės, gausu vitamino C, folio rūgšties, geležies, magnio, kalio bei kitų mineralinių medžiagų.
Be to, kai kurios iš šių daržovių labai naudingos valgant mėsą, keptą ant ugnies.
„Ridikėliuose, svogūnų laiškuose bei rukoloje randama labai stipraus antioksidanto sulforofano, kuris detoksikuoja organizmą, saugo nuo laisvųjų radikalų susidarymo, gerina kepenų veiklą. Todėl šios daržovės ypatingai dera su grilio patiekalais, nes neutralizuoja kancirogenų žalą, kurie susidaro kepant mėsą ar kitus maisto produktus ant griliaus“, – paaiškino specialistė.
Vasaros pradžioje pasirodančios braškės – jaunystės uogos, sako D. Rapalytė. Pasak jos, šiose uogose gausu polifenolių – medžiagų, kurios saugo ląsteles nuo senėjimo. „Taip pat šios uogos – vitamino C bombos, o vitaminas C reikalingas imuninei sistemai, kolageno gamybai bei nepamainomas vitaminas kovojant su stresu.“
Paprikos – laimės hormono gamybai
Dauguma daržo neįsivaizduoja be agurkų, tačiau retas žino, kad juose labai daug kalio, magnio bei silicio, todėl agurkai gali padėti pagerinti plaukų, odos bei nagų būklę.
Naudingi ir lietuvių numylėti pomidorai. „Pomidoruose gausu visiems reikalingo antioksidanto likopeno, kuris reikalingas ypač vyrams dėl prostatos sveikatos“, – sako D. Rapalytė. Nemažiau dėmesio nusipelno ir paprikos, kuriose yra daug vitamino B6, kuris labai reikalingas laimės hormono seratonino gamybai.
Rudenėjant netrūksta ne tik daržovių, bet ir vaisių – obuolių, aviečių, sparčiai lietuvių kiemus pildančių šilauogių. Nors dažnai girdima, kad vaisių ar uogų kiekį reikėtų riboti, D. Rapalytė sveikiems žmonėms pataria dėl to nesijaudinti.
„Jeigu žmogus yra sveikas, aktyvus, neturi viršsvorio, tai jis gali valgyti vaisių ir uogų tiek, kiek jam širdis geidžia. Tačiau turint viršsvorį ar cukrinį diabetą vaisias reikėtų nepiktnaudžiauti, pakaktų poros porcijų per dieną.“
