Nerijos ir Algirdo istorija tikrai neprasidėjo nuo meilės iš pirmo žvilgsnio. Nors dvi giminingos sielos susitiko Čikagoje dar 2011-aisiais, tačiau romantiniai santykiai tarp jų užsimezgė tik 2018-ais metais.
Nerija pasakojo, kad juodu pirmąjį kartą supažindino draugai. Tačiau tuo metu jie su Algirdu buvo dar labai jauni, dėl to reikėjo luktelti 7 metus iki antrojo susitikimo:
„Visada visiems sakau ir net savo vestuviniuose pakvietimuose tai rašiau, kad nors pas mus ir nutūpė tie meilės angelai, bet leido dar šiek tiek save pažinti. Mes susipažinome tada, kai buvau labai jauna, 18-os metų. Tai labai džiaugiuosi, kad spėjau pažinti save, suprasti, ko aš noriu iš pasaulio.“
Per 7-erius metus Nerija spėjo atrasti naują pomėgį, per kurį galiausiai vėl sutiko Algirdą, – kovos menus. Moteriai besidomint šia sritimi, draugai jai priminė apie Algirdą, nes jis dirbo kovos menų srityje.
Šis priminimas tapo kertinis Nerijos ir Algirdo draugystėje. Taip pora atnaujino savo ryšį ir iš naujo ėmė pažinti vienas kitą: „Tada aš jį susiradau iš naujo ir susisiekiau. Bendri interesai mus sujungė.“
Piršlybos danguje
Kurį laiką pora bendravo per atstumą. Algirdas labai norėjo, kad Nerija atvyktų pas jį į Los Andželą, tačiau šioji norėjo pasibaigti paskutiniuosius likusius metus universitete ir nebuvo pasiryžusi taip greitai kraustytis pas vyrą.
Galiausiai, Algirdas nusprendė atvykti pagyventi su Nerija. Jie kartu apsigyveno Čikagoje ir po metų laiko draugystės Nerijos laukė jai žadą atėmusi staigmena.
„Mes metus laiko pagyvenome kartu Čikagoje. Tuomet rugsėjo mėnesį jis man pasipiršo. Iš tikrųjų, tai visiškai to nesitikėjau. Juk buvo praėję tik metai nuo mūsų draugystės pradžios“, – sakė ji.
Pašnekovė tikino, kad ir ženklų, iš kurių ji būtų galėjusi nutuokti apie piršlybas, nebuvo. Algirdas neišsidavė: iš jo pusės nebuvo jokios kalbos apie vestuves ar Nerijai patinkantį žiedą.
„Tačiau jis mėgsta daryti įvairius siurprizus – nusivežti mane į naujas, įdomias vietas. Tada, pamenu, sakė kad veiksime kažką ypatingo. Galvojau, kad gal surado kažkokį restoraną ar monumentą.“
Apie tą dieną Nerija pasakojo, kad jiedu važiavo 40-imt minučių nuo namų. Algirdas ją atsivežė į skraidymo centrą ir, jos nuostabai, pasakė, kad Nerija šoks su parašiutu: „Aš nesupratau jo, sakiau – tikrai nešoksiu. Buvau ganėtinai pikta, nes toli važiavome, buvau pavargusi, tai netgi tarsi apsipykome.
Aš tuo metu galvojau, kaip jis sumąstė manęs neatsiklausęs iššokdinti mane su parašiutu? Juk taip ir atrodė: skraidymo centras, aplink sraigtasparniai.“
Tačiau vėliau Algirdas merginą nuramino ir pasakė, kad jiedu skris sraigtasparniu. Nerija apsidžiaugė, nes pamanė, kad tai smagi patirtis, tačiau tikrai to nesiejo su piršlybomis.
„Tai aš skridau, džiaugiausi, viską filmavau. Dar ir sunku susikalbėti buvo, nes mes skridome su ausinėmis, aplink buvo daug ūžiančių garsų.
Tačiau pamenu, kad vienu momentu atsisukau į jį ir jis išsitraukė mėlyną dėžutę. Tai aš iškart supratau, kas ten yra. Aš iškart pasakiau „taip“.
Tada atsisuko mūsų lakūnas, mus nufotografavo. Buvo tikras siurprizas ir viskas vyko danguje! Algirdas vėliau man sakė, kad jo svajonė ir buvo pasipiršti danguje.“
Vestuvės Las Vegase
Tuo metu, kai pora susižadėjo, buvo 2019-ieji metai. Nerija buvo įsitikinusi, kad pora turi susituokti per metus laiko. Tačiau neilgai trukus prasidėjo pandemija ir „teko suktis iš padėties“.
Štai taip užgimė mintis sutilpti į numatytus terminus ir susituokti Las Vegase. Mylimieji, žinodami, kad sudėtingu pasaulyje laiku, kai skrydžiai tarp skirtingų pasaulio šalių buvo stabdomi, o visur reikėjo dalyvauti su kaukėmis, pasirinko įamžinti savo meilę ypatingai.
„Tai mes nusprendėme, kad važiuosime į Las Vegasą, nes ten yra didelė greitų vestuvių kultūra. Ten galima tuoktis ceremonijoje dalyvaujant Elviui Presliui, galima eiti į greito maisto užkandinę ir susituokti netgi ten.
Tačiau mes pasirinkome tokią nedidelę baltą koplytėlę – „Little White Chapel“, kuri turi labai labai gražų „meilės“ tunelį. Jame buvo gausu angelų ir pagalvojau, kad gautųsi labai gražios nuotraukos.
Tai ta vieta siūlė du variantus: apeiti tunelį ir tada susituokti dalyvaujant Elviui Presliui arba automobiliu privažiuoti iki tokio langelio, panašiai kaip atsiimant maistą greito maisto užkandinėje, kur per langelį išlenda žmogus ir sutuokia jaunuosius. Tai aš pagalvojau, kad susituokti automobilyje – negirdėta ir smagu.“
Nusprendus pasirinkti šį variantą, pora išsinuomojo senovinį automobilį, Nerija pasirinko disko stiliaus suknelę. Tuomet susisodinę ant galinių automobilio sėdynių liudininkus visi keturi pajudėjo link tuoktuvių vietos.
Liudininkams išgirdus jaunavedžių priesaiką, atsakingam asmeniui sutuokus Neriją ir Algirdą, jie visi keturi išvyko pavakarieniauti į išskirtinio grožio restoraną, kuriame grojo visos romantiškiausios įsimylėjėlių dainos.
„O vėliau vykome pažaisti į kazino. Tai Algirdas tądien išlošė. Galima sakyti, kad jam tai buvo puiki diena – susituokė ir dar laimėjo pinigų (juokiasi).“
Vestuvių planavimas Vilniuje
Nors pora smagų ir linksmą pasibuvimą sau išsikėlė Las Vegase, tačiau jiedu norėjo ir jaukios šeimos šventės. Dėl to 2022-aisiais Nerija ir Algirdas susituokė antrąsyk. Tik šįkart – gimtojoje Lietuvoje, Vilniuje.
Paklausta apie tai, kodėl pasirinko surengti svarbią šventę Lietuvoje, o ne Amerikoje, Nerija papasakojo, jog norėjo, kad jose pavyktų sudalyvauti patiems artimiausiems šeimos nariams.
„Mums būtų buvę skaudžiau, jeigu žmonės iš Lietuvos būtų atsisakę atvykti į Ameriką, negu kad draugai iš Amerikos būtų neatvykę į Lietuvą. Bet kokiu atveju, labiausiai norisi prisiminti vestuves su artimiausiais draugais, su tėvais. O visa Algirdo pusė buvo Lietuvoje: tėvai, broliai, seneliai.
Investuoti papildomai, atsiskraidinti visus juos, būtų kainavę daug kantrybės ir jėgų. Juk niekas nenori į Ameriką atskristi kelioms dienoms, visi nori pasibūti, o tada būtų reikėję sugalvoti ir programą, kad jiems čia būtų smagu. Nenorėjau tokio streso“, – paaiškino Nerija, pridėdama, kad ir Lietuvoje teikiamų paslaugų kokybė ją tenkino.
Dėl to likus dviems metams iki vestuvių pora susisiekė su „KM Vestuvės“ komanda. Pašnekovė paaiškino, kad savo šventę ketino planuoti nuotoliniu būdu, dėl to ieškojo tikrai patikimų žmonių. „Tai turėjome du metus suplanuoti vestuvėms, bet intensyvus planavimas prasidėjo iki vestuvių likus pusmečiui.“
„Pirklių klubas“ ir Mantas Petruškevičius
Pirmasis uždavinys buvo susirasti savo meilę galėsiančią atspindėti vietą. Nerija pasakojo, kad kadangi jiedu su Algirdu buvo kauniečiai, tai pirmiausia žvalgėsi po Kaune esančias vestuvių vietas.
Tačiau dėl jų pasiūlos stygiaus ir įvairių vestuves apribojančių elementų, teko rinktis Vilnių. O nuotaka norėjo surasti tokią vietą, kuri atspindėtų Lietuvos grožį, leistų pamatyti jos senamiestį. Tokią vietą atrado jos mama.
„Mano mama netyčia internete rado „Pirklių klubą“. Man tai buvo nematyta, negirdėta vieta nors ten jau anksčiau buvo šimtai kitų žmonių renginių surengta.
Toje vietoje man patiko prabanga, detalės, klasikinės sienos. Atrodė, kad esame senamiestyje, tarsi alsuojančiame senove, bet tuo pat metu ten netrūko ir modernumo. Tereikėjo dekoratoriaus, kuris gražiai visą ją išpuoštų.“
Apie dekoratoriaus pasirinkimą ilgai galvoti nereikėjo. Nerija ir Algirdas pasirinko Mantą Petruškevičių, kuriam, kaip ji pasakė, „Lietuvoje nėra lygių“:
„Mes juo labai pasitikėjome, daug nereikalavome. Pasakėme, kokios spalvos mums patinka, kokio rezultato tikimės, o visa kita perėmė mūsų planuotojos ir derino su juo.
Tai Mantas tikrai sukūrė pasakišką atmosferą, net mūsų videografas sakė, kad salė be galo gražiai išpuošta: tvyrojo romantiška nuotaika, žvakės pridėjo jaukumo.“
Nerija tikėjosi, kad vieta bus dekoruota taip, kad po bažnyčioje įvykusio magiško juos su Algirdu jungusio momento, ta pati magija persikeltų ir į vakarinę erdvę. Jos svajonė – išsipildė.
Modernaus stiliaus vestuvinė suknelė
Kuomet didelė vestuvių organizavimo komanda dirbo Lietuvoje, tuomet Nerija rinkosi savo vestuvinę suknelę Amerikoje.
Ji pasakojo, kad tuo metu būtų nespėjusi sugrįžti į Lietuvą ir ten ją pasisiūti, mat vestuvinėms suknelėms reikalingi dažni primatavimai.
Dėl to ji išpildė viena iš amerikietiškųjų tradicijų – įprastai jaunosios ten kartu su savo mamomis ir pamergėmis keliauja rinktis suknelės. Tik Nerijos atveju, ji keliavo tik su mama, nes pandemijos ribojimai dar buvo gana griežti.
„Mes ėjome po skirtingus Beverli Hilso salonus. Turėjau du pasirinkimus: Berta arba Galia Lahav. Jos yra labai gerai žinomos Izraelio dizainerės. Tai man buvo svarbu užsidėti jų sukneles.“
Pati Nerija kalbėjo, kad tuo metu rinkosi tarp dviejų įvaizdžių: viena suknelė buvo lengva ir fėjiška, o kita – sunki ir prabangi. Ji juokėsi ir pridėjo, kad visos jos draugės manė, kad šioji pasirinks antrąjį variantą.
„Mes ėjome į skirtingus salonus ir vis prašėme tų pačių dviejų dizainerių suknelių, nes visuose salonuose yra skirtingi suknelių modeliai. Pamenu, kad užsidėjau vieną suknelę, kuri man patiko, tiko mano kūnui, matėsi kojos, detalėse atsispindėjo prabanga.
Tai nors vienu momentu buvau susigundžiusi užsidėti karališką, labai sunkią suknelę, dėl kurios mano mama net susigraudino, bet besirinkdama aš galvojau apie tai, kas labiau patiktų Algirdui. O jis – jaunatviškas, jam patinka modernesni dalykai, dėl to išsirinkau tą jauntviškesnę suknelę.“
Vyro staigmena šventės dieną
Likus kelioms dienoms iki vestuvių, Nerija atviravo, kad išgyveno tikrai daug streso. Dabar ji jau supranta, kokių klaidų reikėjo nedaryti tam, kad būtų galėjusi lengviau atsikvėpti prieš lemtingąją dieną.
Ji pasakojo, kad šventinę nuotaiką šiek tiek aptemdė per tamsiai nudažyti plaukai ir atsiskaitymai su tiekėjais, kuriuos reikėjo sutvarkyti prieš šventę.
„Likus dienai iki vestuvių patyriau labai daug streso, nes reikėjo susitvarkyti su pinigais, viską susiskaičiuoti, žinojau, kad ateis planuotoja, reikės paduoti pinigus ir daiktus nuvežimui į „Pirklių klubą“, paduoti suknelę. Tai gal per vėlai pasiruošiau šiam reikalui.
Priedo, ėjau bandomajam makiažui ir plaukų tvarkymuisi diena prieš vestuves, nes kai nuėjau dažyti plaukų, rezultatas gavosi per tamsus, tai norėjau pažiūrėti, kaip atrodysiu tą dieną!“
Iš streso nuotaka tąnakt nuėjo vėlai miegoti, o ryte reikėjo keltis anksti. Dėl to pašnekovė susidūrė su jai iš nuovargio pasireiškiančiu stipriu kojų skausmu.
Atrodė, kad diena prasidėjo tikrai prastai, tačiau tuo metu situaciją išgelbėjo Algirdas. Vyras pasirūpino, kad žmona net ir per lemtingąją dieną turėtų akimirką atsipūsti ir pasimėgauti savimi.
„Mes gyvenome „Pacų“ viešbutyje tokiame kambaryje, kuris turėjo vonią per vidurį kambario. Tai man vyras prileido tą vonią ir pasakė, kad atsipalaiduočiau, pailsėčiau. Tai nors diena prasidėjo sudėtingai, tačiau ta meilė iš vyro, rūpestis, atrodė, kad net pagerino visą tą dieną. Pridėjo to džiaugsmo“, – šyptelėjo ji.
Negana to, Algirdas turėjo ir atskirą staigmeną savo mylimajai. Jis užsakė žymios kovotojos lenkės Joannos Jędrzejczyk vaizdo įrašą. Jame buvo įrašytas palinkėjimas ir sveikinimas jauniesiems.
Visa tai Nerijai suteikė jėgų ir moteris dar kartą pasidžiaugė, kad ketina tekėti už Algirdo: „Kol gulėjau vonioje, gavau tokį vaizdo įrašą ir peržiūrėjau jį. Tad nors ir buvo streso, tačiau mano vyras tikrai viską sukontroliavo.“
Vestuvėms išleido apvalią sumą
Paklausta apie pinigus, pašnekovė tikino, kad biudžeto jiedu su Algirdu vestuvėms numatę nebuvo. Kaip ji pati tikino, „viską norėjome daryti normos ribose“.
Tačiau Nerija pasidalijo, kad pirminė vizija skirti vestuvėms 20 tūkstančių dolerių, dabar jai atrodo juokinga. „Į tą sumą tikriausiai tilptų mano suknelė ir mudviejų batai“, – sakė ji.
Visgi, tam tikrą pinigų paskirstymo sistemą pašnekovė sakė turėjusi. Jos norus realizuoti labai padėjo vestuvių planuotoja.
„Viską dariau proto ribose. Investavau į, mano nuomone, svarbiausius dalykus: dekorą, suknelę, viešbutį, kuriame ruošėmės, paslaugų teikėjus. (Tiksliau – dekorą, muzikantus, paslaugų teikėjus).
Man buvo labai svarbu ir šou elementai vestuvėse: turėjome dainininkę, smuiko kvartetą bažnyčioje, turėjome ir baleriną, saksofono muziką bei du dainininkus.“
Visgi, kitiems vestuviniams reikalams, Nerija skyrė mažesnes sumas pinigų. Ji sakė pastebinti įdomią vestuvinę tendenciją Lietuvoje: rinktis kuo brangesnį vestuvių planuotoją, atlikėją ar dekoratorių.
Tačiau, pasak Nerijos, svarbiausia jos ir Algirdo vestuvėse buvo ne garsūs vardai ir pompastika, o jaukus pasibuvimas ir patikimi žmonės aplinkui.
Dėl visų finansinių reikalų didžiausią „ačiū“ ji perdavė savo vestuvių planuotojai. Būtent ji padėjo sutaupyti nemenką sumą pinigų pagelbėdama jauniesiems su tam tikrų detalių pasirinkimu:
„Tai aš apsibrėžiau, kas man svarbu, ko nenoriu praleisti, bet tikrai buvo dalykų, kuriuos galėjome daryti, bet nedarėme.
Mūsų planuotoja mus paaiškino, kad štai, pavyzdžiui, desertų staliukas nebūtinas, pakaks torto. Tai tikrai buvome paprotinti.
Sutaupėme tikrai daug pinigų. Tai mūsų išlaidos vestuvėms jau linko link 100 tūkstančių dolerių, bet daugiau tikrai neišleidome.“
Pasidalijo auksiniais patarimais
Pokalbio pabaigoje Nerija norėjo pasidalinti savo patarimais su kitomis jaunosiomis. Ji sakė, kad žino, kiek daug streso gali kainuoti vestuvės, dėl to gailisi, kad pati šių patarimų neišgirdo anksčiau.
Visų pirma, Nerija akcentavo, kad vestuvių planuotojos pasirinkimas – būtinas. Ji ragino nuotakas neklausyti savo vyrų, kurie sako, kad šios sugebės viską pasidaryti pačios.
Pasak jos, tokiu būdu galima sutaupyti didelę sumą pinigų, dėl kurios gali atsipirkti ir pačios vestuvių planuotojos darbas.
„Yra daug niuansų, kurių gali nežinoti: kam galima sutaupyti, kam leisti pinigus, o kam ne. Aš labai dažnai sakau, matydama pavyzdžius iš aplinkos, kad jaunieji vestuves ima planuoti patys, o tada likus keliems mėnesiams iki šventės jau šaukiasi planuotojos.
Tada reikia viską peržvelgti: nutraukti kontraktus, prarasti depozitus. Taip prarandama didelė pinigų suma.“
Antruoju patarimu Nerija skatino jaunąsias atsižvelgti į savo pačių poreikius ir neklausyti kitų. Ji kalbėjo, kad šiuo metu tikrai yra dalykų, dėl kurių gailisi paklausiusi kitų.
Nors aplinkiniai gali tik gero linkėdami pasiūlyti vienus ar kitus sprendimus, tačiau svarbiausia – išgirsti save:
„Aš, pavyzdžiui, labai daug klausiau kitų žmonių patarimų. Norėjau, kad mano vestuvėse visi būtų apsirengę viena spalva, o mano mama sakė, kad gal nereikia, gal kažkas neturės kaip apsirengti, gal bus per puošnu.
Tik paskui pagalvojau, kodėl aš to klausiau. Tai neklausykite kitų, nes paskui galvosite, kodėl padarėte vienaip, o ne kitaip.“
Galiausiai moteris atkreipė dėmesį į tai, kad šventės metu svarbu praleisti kuo daugiau laiko su savo artimaisiais.
Įvairios fotosesijos atima daug laiko, dėl to ji ragino, esant galimybei, fotosesiją pasidaryti kitą dieną, o šventės metu pabūti su savo artimaisiais.
