Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje. Higienos instituto duomenimis, mirusių dėl šios ligos vyrų skaičius kasmet viršija pusę tūkstančio, o sergamumas pernai perkopė 22 tūkst. Nepaisant to, kasmet prostatos vėžio prevencijos programoje dalyvaujama pasyviausiai. Pandemijos metais rekordiškai kritęs pasitikrinusiųjų procentas (iki 13 proc.) pernai pakilo, tačiau dar nepasivijo ikipandeminio lygio ir išliko labai menkas. Praeitais metais dėl prostatos vėžio nemokamai prevenciškai pasitikrino mažiau nei 19 proc. tikslinio amžiaus vyrų.
„Vėžys paliečia visus – jaunus ir senus, vyrus, moteris ir vaikus – ir yra didžiulė našta pacientams, jų šeimoms, visuomenei ir valstybei. Dalies onkologinių ligų galima išvengti ne tik pasirinkus sveiką gyvenimo būdą, bet ir periodiškai tikrinantis sveikatą. Mieli šalies vyrai, sukluskite: anksti aptikus ligą didėja tikimybė išgyti ir visavertiškai gyventi. Tad raskime laiko sau, savo sveikatai. Lietuvoje turime galimybę tikrintis nemokamai – pasinaudokime šia proga ir likime sveiki“ – sako Seimo Sveikatos reikalų komitetui vadovaujantis A. Matulas.
Itin klastinga liga
Medikų teigimu, prostatos vėžys – labai klastinga liga, nes ankstyvoje jos stadijoje pacientai nepatiria jokių simptomų, o kai jų atsiranda – liga jau būna pažengusi ir jos gydymas apsunkintas. Pasaulio organizacijos skaičiavimais, nustačius pakitimus ankstyvoje stadijoje, kova su vėžiu tampa daug lengvesnė ir tikimybė pacientui pasveikti išauga iki 90 proc.
Dėl šios priežasties jau 17 metų ligonių kasos finansuoja prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinę programą. Ji skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai), o tuo atveju, jei prostatos vėžiu sirgo jų tėvai ar broliai – nuo 45 metų. Sveikatos patikrinimo vyrams nereikėtų baimintis, nes patikros metu tiesiog paimamas kraujo mėginys, kuris parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekį kraujyje. Jei PSA nepadidėjęs, vadinasi pacientas sveikas, o jeigu tyrimo atsakymas rodo padidėjusį PSA kiekį kraujyje, šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją specialistą diagnozei patikslinti. Jei urologui atlikus papildomus tyrimus, nustatomas susirgimas, pradedamas gydymas.
„Tenka apgailestauti, kad pastaraisiais metais vyrų dalyvavimas prostatos vėžio prevencinėje programoje pasiekė rekordines žemumas. Iš kelių šimtų tūkstančių šalies vyrų, kurie pagal amžiaus grupę galėjo nemokamai pasitikrinti, pernai išsityrė tik kas penktas. Todėl noriu paraginti Lietuvos vyrus aktyviau kreiptis į savo šeimos gydytojus ir nesibaiminti tikrintis dėl prostatos vėžio. Tyrimo rezultatai gali būti neįkainojami ir lemtingi visam likusiam gyvenimui, o sugaišite tik vieno vizito laiką“, – sako VLK direktorius Gintaras Kacevičius.
Kasmet prostatos vėžio prevencinei programai finansuoti skiriama vis daugiau PSDF lėšų. Šiemet tam skirta 2,6 mln. eurų, t. y. 600 tūkst. eurų daugiau nei pernai.
Prostatos vėžio prevencinė programa nėra vienintelė programa, kuria gali pasinaudoti vyrai Lietuvoje. Taip pat jie kviečiami periodiškai pasitikrinti ir pagal širdies ir kraujagyslių ligų bei storosios žarnos vėžio prevencijos programas. Privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems ir į tikslinę amžiaus grupę patenkantiems vyrams, norintiems pagal šias programas pasitikrinti sveikatą, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
VLK primena, kad žmonėms, kurie nepatenka į konkrečioje programoje nustatyto amžiaus grupę, tačiau nerimauja dėl savo sveikatos, reiktų neatidėliojant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs sveikatos būklę, jis skirs reikiamus tyrimus, kad nustatytų negalavimų priežastį ir pradėtų gydymą bei prireikus išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
