Nors daugelis gėlynais pasirūpino lapkritį, nevėlu tai padaryti ir dabar. Pasak kraštovaizdžio specialistės Reginos Sereikienės, daugelis jau pamiršo, kad kai kuriems augalams būtina uždanga.
„Pernykštė šilta žiema leido patinginiauti ir pamiršti rūpesčius dėl augalų, tačiau dabar pats laikas padėti jiems peržiemoti, – aiškino R.Sereikienė. – Reikėtų uždengti rožes, hortenzijas ir visus šiais metais pasodintus žydinčius krūmus, taip pat prieskonines žoleles ir levandas.“
Kraštovaizdžio specialistės teigimu, aplink rododendrus reikia užberti papildomą mulčio sluoksnį. Pirmus trejus metus žiemai mulčio reikia užberti ir ant magnolijų, ir ant kitų šilumą mėgstančių medžių šaknų.
„Be jokios abejonės, jei žiemą nuolat turėtume sniego, nereikėtų niekuo rūpintis, tačiau paprastai pas mus po didelių šalčių būna atlydys, todėl gali nukentėti augalų šaknys, – pripažino augalų žinovė. – Todėl alpinariumuose, gėlynuose pasodintų augalų šaknis būtina apsaugoti. Tam geriausiai tinka mulčias.“
R.Sereikienė siūlo augalus uždengti, kai lauke kelias dienas laikosi nuo –3 iki –5 laipsnių temperatūra.Augalus galima dengti sausais lapais, šiaudais, durpėmis, eglišakiais arba specialia agroplėvele, tačiau priedanga turi būti tvirta ir atspari stipriam vėjui, kuris šiuo metų laiku itin žvarbus.
Jautrios rožių šaknys
Dauguma remontantinių, poliantinių ir laipiojančių rožių veislių pakelia nuo –10 iki –15, o arbatinės hibridinės, floribundinės– nuo –3 iki –10 laipsnių šaltį. Daug jautresnės šalčiams šių rožių šaknys. Jei dar neparuošėte rožių žiemai, šiuo metu reikėtų apkarpyti jų krūmelius, surinkti ir nuskinti senus lapus.
Rožynus apsaugos ir spygliuočių pjuvenos, sumaišytos su smėliu – jos nesusiguli ir praleidžia orą. Pjuvenos ir durpės gerai sugeria drėgmę, greitai užšąla ir lėtai atitirpsta. Lietuvoje žiemą dažni atlydžiai, tad šios savybės leidžia joms palaikyti pastovią temperatūrą.
Labai svarbu, kad neatsirastų žievėplaišų, per kurias į augalus gali patekti ligų sukėlėjų, grybų sporų. „Rožes būtų gerai apsukti eglišakėmis, o prie kerelių padėti užnuodyto maisto graužikams, kad jie nepadarytų papildomos žalos“, – sako kraštovaizdžio specialistė.
R.Sereikienė įspėjo – uždengtas rožes būtina vėdinti, kad jos neiššustų, o taip dažnai atsitinka, kai žiemą įsivyrauja šilti orai.
Kova su graužikais
Gruodžio pradžia – puikus laikas baltinti vaismedžius, kurių kamienai žiemą gali nukentėti nuo temperatūrų svyravimo, ir dėl to gali suskeldėti žievė. Į pažeidimo vietas lengvai prasiskverbia ligas sukeliančios bakterijos, patogeniniai grybeliai ir vabzdžiai kenkėjai. Medis taip pat gali patirti nudegimus.Ypač reikėtų saugoti jaunų medžių kamienus su plona žieve. Baltinti kamienus reikia sausu oru.
Šaltuoju metų laiku sode pradeda siausti graužikai. Daug žalos vaismedžiams ir vaiskrūmiams pridaro pelės, kurios gali nugraužti medžio kamieno kaklelį taip, kad joks sodo tepalas nepadės. Pelės pradedamos naikinti jau rugsėjo mėnesį, kuomet jos kaupia maisto atsargas žiemai. Kad graužikai neįsikurtų po puraus sniego sluoksniu aplink medžius, sniegą reikia sutrypti, nes pelės iki medžio žievės dažniausiai prasibrauna būtent po sniegu.
Jauką ar graužikų nuodus mažomis porcijomis suvyniokite į popierių ir išdėliokite su šiaudų gniūžtelėmis pelių mėgstamose vietose ir pridenkite lentelėmis, kad nesulestų paukščiai ar nepermerktų lietus, taip pat juos galite įdėti į vamzdelius ar nupjautus plastikinius butelius. Nuodus pelėms padėkite, kol dar nėra sniego.
„Galima pabandyti dar tokį būdą: nupjaukite plastikinio butelio galus, perpjaukite vieną šoną išilgai ir apgaubkite medelio kamieną iš apačios. Šio gaubto apatinė dalis būtinai įkišama į žemę apie 5–7 cm“, – pasiūlė R.Sereikienė.
Norėdami medžių ir krūmų kamienus apsaugoti nuo stirnų ar kiškių, galite įsigyti specialių priemonių, pavyzdžiui, vamzdžių, tinklų, arba tiesiog aprišti eglišakiais.
