Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro bendrosios ir pilvo chirurgijos gydytojas Rokas Račkauskas tikina, kad taip elgtis nederėtų. Nors problema iš pradžių gali atrodyti nedidelė, jos komplikacijos vos per kelias valandas sukelia negrįžtamus padarinius.
Gydytojas pasakoja, kad visos pilvo išvaržos gali būti skirstomos pagal ligos atsiradimo priežastis bei vietą. Dažniausiai pasitaikančios išvaržos – kirkšnies, pilvo sienos, kurios atsiranda priekinėje pilvo sienoje. Jos dar grupuojamos į pirmines (bambos, epigastrines, Špigelio) ir antrines – pooperacines, juosmenines bei dubenines, rašoma pranešime spaudai.
„Išvaržos taip pat gali būti skirstomos į įgimtas ir įgytas. Įgimtos išvaržos dažniausiai diagnozuojamos vaikystėje. Įgytos išvaržos dažniausiai atsiranda silpnėjant pilvo sienos raumenims senstant arba suardžius pilvo sienos vientisumą, pavyzdžiui, po operacijos arba traumos. Įtarus pilvo sienos išvaržą, visada būtina, kad ją įvertintų chirurgas“, – tikina R. Račkauskas.
Kai kurie simptomų nepajaučia arba ignoruoja
Pasak chirurgo, išvaržų simptomai gali būti įvairūs. Dažniausiai pacientai skundžiasi pilvo srityje atsiradusiu guzu, kuris didėja kosint, stanginantis (įtempiant pilvo raumenis) arba ką nors keliant. Neretai, išvaržai didėjant, jaučiamas skausmas, diskomfortas: „Simptomų intensyvumas priklauso nuo išvaržos dydžio. Taip pat gali pasireikšti įvairūs virškinimo sutrikimai, kuomet į išvaržą prasiveržia žarnynas.“
Tačiau taip pat yra dalis išvaržų, kurios akivaizdžiais simptomais nepasireiškia ir pacientai apie ligą sužino tik įvykus jos komplikacijai. „Kartais išvaržų dydis būna įspūdingas, kadangi pacientai tiesiog nekreipia dėmesio į atsiradusią problemą. Neretai pacientai sako, kad su išvarža vaikšto ir 10, ir 20 metų“, – apie ypatingus atvejus pasakoja gydytojas.
R. Račkauskas sako, kad įprastu atveju diagnozuoti išvaržą užtenka apžiūros bei apčiuopos, jei žmogus neturi antsvorio: „Dažnai apkūniems arba antsvorio turintiems pacientams labai sunku nustatyti ir įvertinti pilvo sienos išvaržas. Vienos iš retesnių – yra dubeninės bei juosmeninės išvaržos, joms nustatyti reikalingi papildomi tyrimai. Pagrindinis mūsų atliekamas tyrimas yra ultragarsas, arba echoskopija. Retesniais atvejais atliekama kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija.“
Atsisakę operacijos, rizikuoja komplikacijomis
Pagrindinis pilvo sienos išvaržų gydymo būdas, anot specialisto, yra pilvo sienos rekonstrukcija chirurginiu būdu. „Operacinis būdas priklauso nuo išvaržos vietos bei dydžio. Šiuolaikinis išvaržų gydymo standartas neįsivaizduojamas be aloplastinių medžiagų – tinklelių, išskyrus pavienius atvejus. Panaudojus šiuos sintetinius tinklelius sumažinamas išvaržų atsinaujinimų dažnis bei papildomai sutvirtinama pilvo siena“, – pasakoja R. Račkauskas.
Gydytojas pastebi, kad nors diagnozavus pilvo sienos išvaržą, visada rekomenduojamas operacinis gydymas, dalis pacientų operacijos atsisako, sprendimą grįsdami įvairiais motyvais. Tačiau chirurgas visuomet įspėja apie galimas pasekmes: „Nesutvarkyta išvarža yra kaip tiksinti bomba. Niekada negali žinoti, kada gali įvykti komplikacija. Dažniausia komplikacija yra išvaržos ir joje esančių organų įstrigimas. Tai reikalauja neatidėliotinos chirurginės intervencijos, nes vos per kelias valandas gali išsivystyti įstrigusio organo kraujotakos pakenkimas arba pradėti žūti audiniai, tuomet gydymui reikalinga pašalinti dalį pažeisto organo, pvz., žarnos. Tai papildomai didina kitų komplikacijų dažnį.“
Be to, priduria gydytojas, atsiradus tokiam įstrigimui, net jei išoperuojama laiku, išvaržos plastikai negalima naudoti sintetinių tinklelių, nes padidėja infekcijos ir pūliavimo rizika. Tai taip pat padidina ir išvaržos atsinaujinimo galimybę.
Po operacijos – specialus režimas
R. Račkauskas pažymi, kad po išvaržos plastikos operacijos itin reikšmingas pooperacinis periodas ir paciento kooperacija. Labai svarbu, kad pacientas aktyviai laikytųsi jam rekomenduoto režimo bent vieną mėnesį po operacijos, kuomet aplink sintetinį tinklelį formuojasi randas.
„Pagrindinė rekomendacija, kurios mes liepiame laikytis – fizinio krūvio ribojimas ir svorio, didesnio nei 5 kg, nekilnojimas. Yra pacientų su diagnozuotomis išvaržomis, kurie tiesiog ateina ir pasako, kad nesilaikė režimo, pakėlė sunkiai ir pajuto plyšimą pilvo sienoje“, – sako chirurgas.
Paklaustas, ar išvaržos išvengti įmanoma, gydytojas vienareikšmiško atsakymo neturi: „Ir taip, ir ne. Labai svarbu stiprinti pilvo sienos raumenyną, kuris senstant silpnėja. Tačiau taip pat labai svarbu, ypač jei jau buvo gydyta pilvo sienos išvarža, adekvatus fizinis krūvis ir savęs tausojimas. Svarbiausia įtariant pilvo sienos išvaržą ilgai nelaukti ir pasikonsultuoti dėl gydymo galimybių.“
