Įprotis deginti atliekas niekur nedingsta – specialistė atskleidė, kad per 2020 metus apie deginamas atliekas buvo pranešta 1486 kartus, ir nors pavasaris prasidėjo visai neseniai, šiais metais jau gauti 396 pranešimai.
V. Stančikienė priminė, kad deginti galima tik surinktą ir į laužą sukrautą sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, medžių šakas, stiebus ar šaknis. Deginti galima ir medžio gaminius, tačiau įsitikinkite, kad jie nebūtų padengti laku, dažais, klijais ar impregnantais.
Specialistė taip pat pasakė, kad deginti sodo atliekas galima tik tada, kai tikrai neturite galimybių jas kompostuoti, panaudoti ūkio reikmėms (pavyzdžiui, sudeginti šilumai gauti, arba mulčiaus gamybai) arba tada, kai gaminti mulčių arba kompostuoti būtų nuostolinga.
Kur deginti atliekas?
Jei nusprendėte, kad atliekas tikrai deginsite, nepamirškite, kad tą daryti galite ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik tada, kai turite galimybę laužą akylai prižiūrėti. V. Stančikienė taip pat priminė, kad ugniavietę privaloma visiškai užgesinti užpilant ją vandeniu ar smėliu.
Tačiau negalvokite, kad laužą galite sukurti 30 metrų atstumu nuo daugiabučio ar parduotuvės. Miestuose bei miesteliuose laužus kurti draudžiama, nebent yra skirta speciali laužo kūrenimo vieta. Taip pat deginti atliekų negalite ir miške, aukštapelkėje, durpingoje vietoje ir vietovėje, kuri yra arčiau nei 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos.
Taip pat nepamirškite pasitikrinti ir oro sąlygų – specialistė įspėja, kad deginti atliekas draudžiama, kai yra IV–V klasės miškų gaisringumas. Miškų gaisringumą nustato Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, todėl šią informaciją galite pasitikrinti jų internetiniame puslapyje.
Atliekų šašlykinėje sukūrenti nepavyks
V. Stančikienė priminė, kad iškylų, švenčių, stovyklų ir pan. renginių laužuose leidžiama deginti tik medieną ir medžio anglį. Tas pats galioja ir visiems maisto gaminimo įrenginiams, kuriuos naudojame kieme: griliai, šašlykinės, ugniakurai, rūkyklos, kepsninės.
„Ši nuostata reikalinga todėl, kad, prisidengus maisto gamyba, nebūtų deginamos bet kokios atliekos. Kilnojami maisto gaminimo įrenginiai, kuriuose lauko sąlygomis gaminamas maistas ir naudojama atvira ugnis, turi būti pastatomi taip, kad nenukentėtų žolinė augalija, greta esantys medžiai ar krūmai, ir laikantis Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių“, – sakė specialistė.
Ji taip pat priminė, kad susidariusius pelenus, juos visiškai užgesinus, galite išbarstyti dirbamoje žemėje.
Iš kart nesudegintą laužą būtina perkrauti
Jei sukrovėte laužą, tačiau nebespėsite jo sudeginti, prieš užkuriant jį vėliau, būtinai jį perkraukite. V. Stančikienė priminė, kad draudžiama deginti laužą, jei jis buvo sukrautas anksčiau nei savaitė iki deginimo. Sudeginus neperkrautą laužą keliate grėsmę smulkiajai faunai.
„Grėsmė kyla vabzdžiams, voragyviams, ropliams, žolėje ant žemės perinčių paukščių lizdams su dėtimis, smulkiajai faunai: įvairių rūšių pelėms, pelėnams, kirstukams, ežiams, kiškiams, kiaunėms, šeškams, lapėms.
Gyvūnai nespėja pasitraukti ir žūva ugnyje. Kodėl jie turi žūti, jei mes savo veiksmais galime to išvengti, o jie susiradę kitą buveinę toliau gyvena“, – sakė specialistė.
Primename, kad asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, baudžiami Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Gresia administracinės baudos nuo 30 eurų iki 350 eurų, taip pat vertinama aplinkai padaryta žala.
