Apie tai, kaip atpažinti šią klastingą ligą ir kaip jos išvengti komentuoja budinčios „Benu“ vaistinės vedėja vaistininkė Laura Kairiūkštienė ir „Eurovaistinės“ farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė.
Mažakraujystės simptomus galima sumaišyti su nuovargiu
L. Kairiūkštienė aiškina, kad mažakraujystė, kitaip vadinama anemija, yra būklė, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekis. Dėl to krenta hemoglobino – baltymo, atsakingo už deguonies pernešimą iš plaučių į kitus organizmo audinius – lygis.
„Esant tokiam sutrikimui organizmas negauna pakankamai deguonies, o tai gali tapti įvairių ligų priežastimi. Žmogus, sergantis mažakraujyste, nuolat jaučia didelį silpnumą, nuovargį, jam gali svaigti galva, padažnėti širdies plakimas, kankinti dusulys“, – sako vaistininkė.
Specialistė sako, kad dažniausiai mažakraujystės priežastimi yra geležies trūkumas. Geležis yra būtina hemoglobino gamybai, o jos trūkumas atsiranda dėl nepakankamo geležies kiekio maiste, kraujavimo ar sutrikusio geležies pasisavinimo.
„Trūkstant tam tikrų vitaminų, ypač vitamino B12 ir folio rūgšties, taip pat gali išsivystyti megaloblastinė anemija, kai raudonieji kraujo kūneliai būna didesni nei įprastai.
Kai kurios lėtinės ligos, tokios kaip lėtinis inkstų nepakankamumas, reumatoidinis artritas ar lėtinės infekcijos taip pat gali sukelti anemiją, nes jos trukdo raudonųjų kraujo kūnelių gamybai arba jų gyvavimo trukmei. Mažakraujystė gali reikšmingai paveikti žmogaus energijos lygį ir kasdienę veiklą.
Sergant mažakraujyste pacientus dažniausiai vargina didelis bendras silpnumas, nuovargis, nes dėl sumažėjusio deguonies kiekio organizme, audiniai ir raumenys negali efektyviai funkcionuoti, todėl žmogus gali jaustis išsekęs net po nedidelio fizinio krūvio.
Smegenys taip pat kenčia dėl deguonies trūkumo, todėl neretai sutrinka miegas, prastėja atmintis, dėmesio koncentracija dėl ko tampa sunkiau dirbti, mokytis. Atsiranda apetito stoka, silpnėja imunitetas, dažniau sergama infekcinėmis ligomis.
Dėl prastos kraujo apytakos ir sumažėjusio hemoglobino lygio, žmonės su mažakraujyste dažnai jaučia nuolatinį šaltį, jų oda papilkėja, gali slinkti plaukai, lūžinėti nagai. Moterims gali sutrikti menstruacijų ciklas, vaisingumas“, – įspėja vaistininkė.
Kiti mažakraujystę išduodantys simptomai
L. Kairiūkštienė teigia, kad mažakraujystė taip pat gali sukelti galvos svaigimą, ypač staiga atsistojus, bei dažnus galvos skausmus dėl nepakankamo deguonies tiekimo smegenims:
„Kadangi dėl mažakraujystės kraujyje yra mažiau hemoglobino, kuris perneša deguonį, širdis turi dirbti sunkiau, kad padidintų kraujo cirkuliaciją ir tiektų daugiau deguonies į audinius. Tai gali sukelti padažnėjusį širdies plakimą (tachikardiją).
Padidėjus širdies apkrovai gali atsirasti širdies ritmo sutrikimai. Mažakraujystė taip pat gali sumažinti kraujo spaudimą, o pastarasis sąlygoti galvos svaigimą ir alpimą.“
E. Ramaškienė paantrina, kad dažniausi mažakraujystės simptomai – nuovargis ir silpnumas, blyškumas veido, nagų ir lūpų srityje, dusulys, padažnėjęs širdies ritmas, galvos skausmai, svaigimas, šaltos rankos ir pėdos, krūtinės skausmas, nusilpusi imuninė sistema, susilpnėję nagai ir trapūs plaukai.
„Esant mažakraujystei, sumažėja deguonies kiekis, patenkantis į organizmo audinius, dėl ko organizmas negali efektyviai gaminti energijos.
Tai gali lemti nuolatinį nuovargio jausmą, sumažėjusį fizinį ir protinį pajėgumą, suprastėjusią koncentraciją ir dėmesio sutelkimą, taip pat gali sumažėti bendra motyvacija ir noras užsiimti kasdienėmis veiklomis, kurios seniau keldavo džiaugsmą.
Mažakraujystė gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, kadangi širdis turi dirbti sunkiau, jog kompensuotų mažesnį deguonies kiekį kraujyje. Tai gali sukelti padažnėjusį širdies ritmą, krūtinės skausmus“, – sako ji.
Kaip išvengti šios ligos?
E. Ramaškienė pataria, kad mažakraujystės prevencija yra geriausias būdas užkirsti kelią šiai ligai. „Pirmiausia užtikrinkite, kad mitybos racione netrūktų geležies turinčių maisto produktų – raudonos mėsos, ypač jautienos kepenų, ankštinių daržovių, špinatų, žalių daržovių, granatų, uogų.
Vitamino B12 galite pasisavinti iš mėsos, kiaušinių ir pieno produktų, o folio rūgšties – žalių lapinių daržovių, vaisių, pupelių.
Jeigu po kraujo tyrimų sužinojote, kad šių vitaminų trūkumas yra didesnis, galite papildomai vartoti geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties maisto papildus, tik prieš tai patariama pasitarti su vaistininku arba gydytoju.
Ir, žinoma, norint išvengti mažakraujystės labai svarbu sveikas gyvenimo būdas. Venkite žalingų įpročių, taip pat reguliariai tikrinkitės sveikatą“, – sako E. Ramaškienė.
L. Kairiūkštienė taip pat akcentuoja, kad siekiant sumažinti mažakraujystės riziką, labai svarbi yra subalansuota mityba.
„Rekomenduojama valgyti daug geležies turinčių produktų, tokių kaip raudona mėsa, paukštiena, žuvis, pupelės, lęšiai, špinatai, brokoliai. Nemažai geležies taip pat yra ryžių, grikių kruopose.
Mėsą ir kruopas valgant su daržovėmis, geležis įsisavinama geriau. Geležies įsisavinimą taip pat gerina vitaminas C, kurio gausu citrusiniuose vaisiuose, braškėse, paprikose, pomidoruose, kopūstuose.
Mažakraujystės prevencijai taip pat labai svarbus vitaminas B12, nes jis padeda raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Jo randama gyvūniniuose produktuose, tokiuose kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai.
Dar vienas svarbus elementas raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje – folio rūgštis. Jos yra gausu kepenėlėse, avižose, sėlenose, burokėliuose, žaliose daržovėse – špinatuose, brokoliuose, petražolėse, briuselio kopūstuose, salotų lapuose. Geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties įsisavinimą itin blogina alkoholio vartojimas“, – teigia vaistininkė.
