Viena didžiausių Didžiosios Britanijos labdaringų organizacijų, besirūpinančių diabeto pacientais – „Diabetes UK“ – patvirtina, kad juodoji akantozę yra gana paplitusi odos liga, kuri gali būti vienas iš diabeto simptomų.
Aiškiai matomos tamsesnės dėmės ant odos dažniausiai atsiranda odos raukšlių vietose – pažastyse, ant kaklo, kirkšnyse, prie kojų bei rankų pirštų sąnarių, rašoma express.co.uk.
„Oda gali ne tik patamsėti, bet ir pasidaryti lygesnė, priminti dirbtinę odą, o taip pat būdingas niežėjimas ir nemalonus kvapas“, – teigia ekspertai.
Juodoji akantozė siejama su kitais sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui:
- Nutukimas;
- Skydliaukės veiklos nepakankamumas;
- Kortikosteroidų ar geriamų kontraceptikų vartojimas;
- Vidinių organų navikai.
Taip pat yra ir kitų simptomų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, o būtent:
- Sustiprėjęs troškulys;
- Dažnas šlapinimasis;
- Sustiprėjęs alkis;
- Neplanuotas svorio kritimas;
- Nuovargis;
- Neryškus matymas;
- Lėtai gyjančios žaizdos;
- Dažnos infekcijos;
- Rankų ar kojų dilgčiojimas ar tirpimas.
„Mayo Clinic“ primena, kad 2–ojo tipo diabetas prasideda dėl dviejų viena su kita susijusių priežasčių. Visų pirma, raumenų, riebalinės ir kepenų ląstelės įgauna atsparumą insulinui, o tai reiškia, kad jos nebeįsisavina cukraus, t.y., gliukozės. Antra, kasa nebegali pagaminti pakankamai insulino, kuris suvaldo cukraus kiekį kraujyje.
Kai organizmas nebesusitvarko su gliukoze, prasideda įvairūs kraujo apytakos, nervų bei imuninė sistemų veiklos sutrikimai. Siekiant sumažinti su 2–ojo tipo diabetu siejamą pavojų sveikatai, ankstyva diagnozė yra labai svarbi.
Jei įtariate, kad prasidėjo diabetui būdingi simptomai, kuo greičiau kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Su gydytoju aptarkite simptomus, kurie jums kelia nerimą, ir pasidarykite kraujo tyrimą, kuris parodys cukraus kiekį kraujyje.
Kaip veikia insulinas
Insulinas yra kasoje gaminamas hormonas. Jo užduotis yra įvairiais būdais reguliuoti tai, kaip organizmas apdoroja cukrų. Pavyzdžiui, kraujyje esantis cukrus skatina kasą išleisti insuliną, kuris tuomet cirkuliuoja kraujyje. Insulinas kraujotakoje reikalingas tam, kad cukrus galėtų patekti į ląsteles – taip cukraus kiekis kraujyje mažėja. Kai cukraus kiekis kraujyje mažesnis, kasa insulino išleidžia mažiau.
Tačiau sergantiems diabetu cukraus kiekis kraujyje vis didėja, o ląstelės negali jo įsisavinti. Todėl kasa nuolat gamina insuliną, nors hormonas jau nebeveikia. Kasa taip pavargsta ir visai nustoja leisti insuliną – būtent todėl sergantiems diabetu reikalingos insulino injekcijos.
Yra tam tikrų diabeto rizikos faktorių, pavyzdžiui, nutukimas, didelis riebalų kiekis aplink juosmenį, o ne ant klubų ar šlaunų. Dažniau diabetu suserga ir sėdimą gyvenimo būdą gyvenantys žmonės, o taip pat tie, kurių šeimose jau yra sirgusiųjų diabetų. Diabeto rizika didėja su amžiumi – ypač sulaukus 45–erių metų amžiaus, ji taip pat didesnė policistiniu kiaušidžių sindromu sergančioms moterims. Kiti rizikos faktoriai yra priešdiabetinė būklė ir aukštas trigliceridų lygis.
