„Moterys, kurioms būdingos gausios mėnesinės, dažnai susiduria su geležies trūkumu, kuris, esant prastam įsisavinimui, gali dar labiau pabloginti situaciją, didindamas kraujavimo gausumą ir skausmingumą“, – sako jis.
Tai, pasak mokslininko, vienas dažniausių kraujo sutrikimų, galintis turėti rimtų pasekmių žmogaus savijautai ir gyvenimo kokybei, todėl į tai dėmesį atkreipia ir sprendimų ieško net Lietuvos mokslininkai ir medicinos bendruomenė.
Tai nėra tik silpnumas
Kaip sako ekspertas, anemija nėra tik paprastas nuovargis ar silpnumas – tai daug rimtesnė būklė, kai organizmui trūksta pakankamai sveikų raudonųjų kraujo kūnelių ar hemoglobino, atsakingo už deguonies pernešimą.
Jis atkreipia dėmesį, kad ne visada problema slypi tik maiste – kartais organizmas tiesiog nesugeba pakankamai efektyviai pasisavinti šio gyvybiškai svarbaus mineralo ir čia egzistuoja daugybė priežasčių, rašoma pranešime spaudai.
Įvardijo, kas trukdo pasisavinti geležį
Mokslininkas T. Vaičiūnas, besiremdamas moksliniais tyrimais sako, kad lėtinis sisteminis uždegimas gali būti viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių geležis nepasisavinama tinkamai, todėl svarbu ne tik rūpintis mityba, bet ir ieškoti galimų organizme vykstančių uždegiminių, lėtinių procesų.
„Iš esmės žvelgti galima labai paprastai: jei organizmas nuolat susiduria su geležies trūkumu, neįsisavinimu, žemo hemoglobino lygiu – tai rodo, kad organizme gali „slypėti“ lėtinis uždegimas ar lėtinės ligos.
Būtent lėtinės ligos ir gali sukelti anemiją. Pasak T. Vaičiūno, egzistuoja kai kurios lėtinės ligos, būklės, kada organizmas negali įsisavinti geležies. „Net jeigu lėtinės ligos arba uždegimai nėra diagnozuoti, jie gali slopinti geležies pasisavinimą.
Pavyzdžiui, gastroezofaginio refliukso liga, kitaip GERL, yra plačiai paplitusi, tačiau daugelis ja sergančių žmonių nesikreipia į gydytojus ir net nežino, kad ji gali trukdyti geležies įsisavinimui. Dar viena priežastis – virškinamojo trakto sutrikimai. Jeigu žarnynas negali tinkamai įsisavinti maistinių medžiagų, geležies stoka tampa neišvengiama.
Pakaitinė hormonų terapija taip pat turi įtakos geležies metabolizmui ir sumažina jos pasisavinimą. Kaip dar vieną iš priežasčių išskirčiau ilgalaikį plataus veikimo spektro antibiotikų vartojimą bei nesuderintų maisto papildų naudojimą kiekvieną dieną“, – tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“ pabrėžia mokslininkas.
Kaip užtikrinti geresnį geležies įsisavinimą?
Anemija ir lėtinės ligos glaudžiai susiję, tad medikai šiais laikais akcentuoja būtinybę ieškoti efektyvesnių geležies įsisavinimo būdų. Atsižvelgdami į šią problemą, Lietuvos mokslininkai aktyviai tiria įvairias efektyvaus pasisavinimo technologijas, galinčias pagerinti geležies pasisavinimą žmogaus organizme.
Moksliniai tyrimai rodo, kad viena iš veiksmingiausių geležies pasisavinimą skatinančių medžiagų yra laktoferinas – imuninės sistemos baltymas, sudarytas iš daugiau nei 700 aminorūgščių. Jis natūraliai randamas įvairiuose biologiniuose skysčiuose, tokiuose kaip seilės, ašaros, motinos pienas ir priešpienis, kur reikalinga stipri gynyba, apsauga.
Viena iš svarbiausių laktoferino funkcijų – gebėjimas surišti geležies jonus ir pernešti juos tiesiai į ląsteles, taip optimizuojant šio mineralo absorbciją.
Geležies pasisavinimui iš geležies pirofosfato pagerinti buvo pasitelktas mikrokapsuliavimas į liposomas efektyvaus pasisavinimo technologija. Liposoma – tai vitaminų, mineralų ir augalinių ekstraktų pernašos sistema, kuri užtikrina iki 6 kartų efektyvesnį maistinių medžiagų pasisavinimą organizme.
Būtent panaudodami mikrokapsuliuotą technologiją liposomose, Lietuvos mokslininkai sukūrė geležies kompleksą (preparatą) su laktoferinu.
„Geležies preparatai su laktoferinu išsiskiria dideliu biologiniu prieinamumu ir geru toleravimu, nes nesukelia virškinamojo trakto sudirginimo. Dėl šių savybių jie yra tinkami net jautriems pacientams, įskaitant nėščiąsias ir maitinančias moteris.
Dėl savo unikalios struktūros mikrokapsuliuota geležis žarnyne pasisavinama kitaip nei laisvoji geležis.
Laisvoji geležis turi būti prijungta prie pernešančių ją proteinų, tačiau, vartojant mikrokapsuliuotos formos geležį, šis susijungimas nebūtinas. Dėl to moksliniai tyrimai rodo, kad vartojusiems mikrokapsuliuotą geležį pastebėtas kelis kartus efektyvesnis pasisavinimas, nei tiems, kurie vartojo nemikrokapsuliuotą geležį.
Lietuvos mokslininku sukurti geležies preparatai su laktoferinu liposomose nepalieka geležies poskonio ir efektyviai absorbuojami per žarnyno membraną, taip užtikrinant optimalų geležies įsisavinimą organizme. Šie atradimai atveria naujas galimybes efektyvesnei anemijos prevencijai ir gydymui, skatinant inovatyvių sprendimų taikymą medicinoje ir moksle“, – aiškina biomedicinos mokslų daktaras T. Vaičiūnas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
