Galvoju priešingai, šie žodžiai yra nuoširdūs ir net prasmingi, nes garbi senolė, matydama, stebėdama jauną šeimą, pasiūlė, ar patarė, kad skubėti neverta, tai visai neužgaulūs žodžiai, paneigti, aišku galima, bet tik neįsižeiti.

Vaikų reik turėt tada kai jaučiatės pasirengę,jei Dievas duoda.Nes kaip sakoma kai žmogus planuoja Dievas juokiasi.Ant močiutės pykt nereik-pas ją kita pozicija-ji remiasi savo patirtimi iš dalies aš jai pritariu.Bet jei vaikus priimat kaip savo gyvenimo dalį,o ne kaip naštą ar prievolę-tai viską galima suderint!-svarbu viską daryti kartu!bet surasti minutėlė pabūt atskirai.Vieno recepto nėra!Tad jei abu pasirengę vaikams-jums nereikia niekieno patarimų ar siūlymų,jokių dvejonių!

Ir ko čia taip įsižeist,neturi ką rašyt

Visiška tiesa ....vaikai ,net pamiršta kai jiems padarai KAŽKĄ LABAI GERO .....Ką jau bekalbėti dėkingumo būna retas stvejis

Nesusireikšmink! Močiutė išsakė savo gyvenimo patirties espektą, o tu gyvenk savo gyvenimą.

Požiūris iš gyvenimo patirties.Nereikia pykti,o tik paanalizuoti kodėl taip sako.

Mociute tikrai pasake

Močiutė tik pasakė savo nuomonę. Teisi, neteisi - čia jau kaip kam rodosi. Bet kad močiutė nekultūringa, tai tikrai. Aš irgi kartais taip apie vaikus pagalvoju. Bet niekada nedrįsčiau to pasakyti savo suaugusiems vaikams.

Kalba patirtis.O jūs darykit,kaip išmanot.

Jei šeimoje, poroje viskas tvarkoje, pilnai apsirūpine, o ko gi ne. Žinoma, yra noras jauniems pagyventi, pakeliauti, bet laikas savo daro. Čia kiekvienas gali komentuoti iš savo nuomonės ir patirties gyvenime, todėl visi kažkiek teisūs. Palik viską savo eiga, yra noras susilaukti abiems atžalų, labai sveikintinas dalykas, įsimintina kelionė, ar kruizas, ir atžalos.