Apie kraujo krešulių simptomus bei prevenciją pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė ir „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.
J. Aleknienė sako, kad kraujo krešuliai, dar kitaip vadinamieji trombai, yra kieti kraujo masės dariniai, susidarantys kraujagyslėse arba širdyje. Jie pavojingi, nes gali blokuoti kraujotaką.
Jei krešulys susiformuoja kraujagyslėse, tai gali sukelti rimtas sveikatos problemas, tokias kaip giliųjų venų trombozė, plaučių embolija, širdies infarktas ar insultas.
„Apie susidariusius kraujo krešulius gali išduoti tam tikri simptomai, o jie priklauso nuo to, kurioje vietoje susiformavo krešulys.
Apie giliųjų venų trombozę gali išduoti patinimas, skausmas, paraudimas ar karštis kojoje arba rankoje. Tuo tarpu dusulys, krūtinės skausmas, kosulys, greitas ir netaisyklingas širdies ritmas gali išduoti apie plaučių emboliją.
Širdies infarktą lydi stiprus krūtinės skausmas, kuris gali plisti į ranką, kaklą, nugarą ar žandikaulį, taip pat dusulys, prakaitavimas, pykinimas.
O apie insultą išduoda staigus veido, rankos ar kojos nutirpimas, ypač vienoje kūno pusėje, taip pat sunkumai kalbant ar suprantant kalbą, staigus regėjimo praradimas ar sutrikimas, galvos svaigimas bei stiprus jos skausmas“, – sako specialistė.
Atpažinkite šiuos simptomus laiku
R. Blynas teigia, kad kraujo krešulys susidaro tada, kai mes mechaniškai pažeidžiame kraujagysles, o jo tikslas – sustabdyti kraujavimą ir apsaugoti organizmą nuo kraujo netekimo. Vėliau, kai žaizda užgyja, krešulys būna rezorbuojamas paties organizmo:
„Visgi žmogui pavojingi kraujo krešuliai, kurie vadinami trombais. Jie gali formuotis esant vidinės kraujagyslių sienelės pažeidimams, sergant cukriniu diabetu, turint padidėjusį cholesterolio, ypač „blogojo“ kiekį, taip pat turint kraujo krešėjimo faktorių pakitimus, kraujo sudėties pakitimus arba ilgą laiką turint negydomą padidėjusį kraujospūdį.
O visa tai yra pavojinga, nes susiformavęs trombas gali patekti į kraujagysles, kurios maitina kritinius organus: širdį, smegenis, plaučius. Pastarosioms užsikimšus, organų kraujotaka gali sutrikti ir sukelti pavojingas būkles: infarktą, insultą, plaučių emboliją.
Pagrindiniai simptomai, kad susidarė krešulys, priklauso nuo vietos, kurioje tai įvyko. Dažniausiai krešulį lydį ūminis skausmas, tinimas, raudonis, karščio pojūtis galūnėje, pažeistos vietos funkcijų praradimas. Jei krešulys susidarė itin pavojingoje vietoje, žmogų pradeda kankinti dusulys, aštrus krūtinės skausmas, galima kosėti, netekti sąmonės.
Todėl pastebėjus bet kokius krešulio susidarymo požymius yra būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Gydytojai naudoja specialų gydymą tiems, kam susidarė krešulys, tačiau kuo anksčiau pacientas kreipiasi – tuo didesnė jo atsigavimo tikimybė.“
Kraujo krešulių riziką padidina šie veiksniai
Vaistininkė teigia, kad kraujo krešuliai susidaro dėl krešėjimo proceso, kuris paprastai yra natūralus organizmo būdas sustabdyti kraujavimą. Tačiau, jei šis procesas vyksta per intensyviai arba netinkamoje vietoje, krešuliai gali susidaryti kraujagyslių viduje, blokuodami kraujotaką.
„Kraujo krešulių riziką gali padidinti rūkymas, paveldimumas, antsvoris, ilgas nejudrumas, pavyzdžiui, ilgos sėdimos kelionės ar gulėjimas lovoje po operacijos. Taip pat kraujo krešuliai gali atsirasti dėl hormoninių pokyčių, pavyzdžiui, nėštumo metu ar vartojant kontraceptines tabletes.
Sumažinti kraujo krešulių riziką gali padėti reguliarus judėjimas, subalansuota mityba, mažinant sočiųjų riebalų ir cholesterolio vartojimą, taip pat pakankamas skysčių vartojimas, žalingų įpročių atsisakymas, streso valdymas.
Dirbant sėdimą arba stovimą darbą bei ilgose kelionėse gali padėti kompresinės kojinės. Taip pat kai kuriais atvejais gydytojas, atsižvelgęs į paciento sveikatos istoriją ir esamus simptomus, gali paskirti vartoti kraują skystinančius vaistus“, – teigia J. Aleknienė.
R. Blynas paantrina, kad geriausia prevencinė priemonė nuo krešulių yra sveikas gyvenimo būdas, tinkama mityba, pakankamas fizinis aktyvumas. „Žinoma, jei turime šalutinių būklių ar patenkame į rizikos grupę, turime būtinai klausyti gydytojo ar vaistininko nurodymų, vartoti paskirtus vaistus.
Dažnu atveju rizikos grupėje esantiems žmonėms skiriami preparatai, mažinantys trombocitų gebėjimą formuoti trombus, mažų dozių aspirinas ir specialūs maisto produktai su natokinazės fermentais ir hidroksitirozoliu.
Taip pat skiriamas ir kraujagyslių funkcijų stiprinimas žuvų taukais, omega-3 riebiosiomis rūgštimis, vitaminu D, magniu, resveratroliu ir pan. Nors šie maisto papildai krešulius veikia netiesiogiai, jie padeda išsaugoti kraujagyslių elastingumą, stiprina kraujotaką, todėl yra labai naudingi“, – pataria vaistininkas.
