Antanas Saulaitis gimė 1939 m. gegužės 28 d. Kaune; liepos 27 d. pakrikštytas Prisikėlimo bažnyčioje.
Tėvas Antanas Saulaitis, g. 1906 m. Liepojoje, vėliau gyveno Jauniūnų kaime, Meškuičių parapijoje. Globojamas garsiosios Venclauskių šeimos, 1928 m. baigė Šiaulių gimnaziją, vėliau – teisės studijas Vytauto Didžiojo universitete. Dirbo Raudonajame Kryžiuje, aktyviai dalyvavo skautų veikloje.
Motina Ona Marija Saulaitienė (Lichtenšteinaitė), g. 1907 m. Panevėžyje, baigė Rygos universitetą, vėliau Londone studijavo anglų ir vokiečių kalbas. Gyveno Šiauliuose, Pagėgiuose, Kaune. 1936 m. tėvai susituokė Kaune.
Kunigo jėzuito Antano Saulaičio biografija
1941 m. šeima pasitraukė į Rytprūsius, čia tais pačiais metais gimė Antano sesuo Marija Edita (Stankus-Saulaitė). Gyvendama JAV įsitraukė į pedagoginę veiklą, poetė. Karo metus Saulaičiai praleido įvairiose vietose. 1945 m. apsistojo Augsburge, Haunšteteno pabėgėlių stovykloje; 1946–1948 m. gyveno už stovyklos, o nuo 1948 m. – Hochfeldo stovykloje. Lietuvišką pradžios mokyklą Antanas pradėjo lankyti Haunšteteno stovykloje, mokslus tęsė Hochfelde, vėliau lankė Augsburgo lietuvių gimnaziją. 1945 m. Augsburge įstojo į Skautų sąjungą.
1949 m. gegužės mėnesį Saulaičių šeima atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, po metų įsikūrė savo namuose Oukvilyje, Konektikuto valstijoje. Priklausė Voterberio Šv. Juozapo lietuvių parapijai, čia 1951 m. Antanas priėmė Sutvirtinimo sakramentą. 1949 m. įstojo į parapijos pradžios mokyklą, kurią baigęs 1953–1957 m. mokėsi Voterberio katalikiškoje Švč. Širdies mokykloje. 1957–1961 m. Ferfildo universitete (Konektikuto valstija) studijavo chemiją, studijas baigė su pagyrimu. 1958 m. gavo JAV pilietybę.
Studijuodamas lankė ir Fordamo lituanistikos institutą, siūliusį Lietuvos istorijos, Lietuvos santykių su Rusija, XX a. lietuvių literatūros ir pan. kursus. Taip pat įsitraukė į Lietuvių studentų sąjungos, Lietuvių bendruomenės, Lietuvių skautų sąjungos veiklą, kurioje dalyvavo ypač aktyviai, ėjo įvairias pareigas. Nuo 1957 m. – Akademinio skautų sąjūdžio narys.
Rašė straipsnius į žurnalus „Skautų aidas“, „Mūsų Vytis“, bendradarbiavo laikraščio „Draugas“ skautų skyriuje, leidinėlyje „Gamtos draugas“. Kasmet dalyvavo tėvų pranciškonų rengiamose vasaros stovyklose.
Į Jėzaus Draugiją Antanas Saulaitis įstojo 1961 m. rugpjūčio 14 d. Vernersvilyje (Pensilvanijos valstija), Merilendo jėzuitų provincijoje, po dvejų metų ten davė įžadus. 1963–1970 m. Vestono jėzuitų kolegijoje studijavo filosofiją ir teologiją, drauge 1965–1970 m. studijavo ir jėzuitų kolegijoje Bostone, kur įgijo chemijos magistro laipsnį. Bostone 1966–1969 m. dėstė lituanistinėje mokykloje.
1969 m. gegužės 17 d. Voterberio Šv. Juozapo lietuvių parapijoje vysk. Vincento Brizgio buvo įšventintas kunigu. Po metų išvyko į Pietų Ameriką, čia darbavosi iki 1977 m. kovo mėnesio, buvo Šv. Kazimiero lietuvių parapijos San Paule, Brazilijoje, vikaras. 1970–1972 m. San Paule Marijos, Malonių Tarpininkės (Nossa Senhora Medianeira), Filosofijos ir teologijos fakultete dėstė filosofiją, 1973–1976 m. – matematiką, fiziką ir chemiją.
Dirbdamas Brazilijoje kun. Antanas Saulaitis redagavo Brazilijos lietuvių žinyną, buvo žurnalo „Mūsų Lietuva“ atsakingasis redaktorius, talkino rengiant lietuvių-portugalų kalbų žodyną, leidinius „Penkiasdešimtmetis“, „Užmirštieji baltai“, „Žmogaus teisių pažeidimas Lietuvoje 1971–1974“ (portugalų kalba), dėstė lituanistinėje mokykloje. 1974–1976 m. Rio de Žaneire ir Resifėje baigė paskutinį jėzuitiško ugdymo etapą – terciatą. 1976 m. lapkričio 5 d. San Paule davė paskutiniuosius jėzuito įžadus.
1963 m. įsitraukė į Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos veiklą, kurioje aktyviai dalyvavo iki 2010 m. 1965–1967 m. – Šiaurės Amerikos Lietuvių studentų sąjungos centro valdybos vicepirmininkas. 1972 m. – II Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kongreso studijų savaitės kapelionas ir stovyklos vadovas, 1975–1976 m. – Pietų Amerikoje vykusio III Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kongreso komiteto pirmininkas ir stovyklos vadovas. Aktyviai dalyvavo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės veikloje. 1970–1974 m. – PLB tarybos ir valdybos narys. 1973 m. – PLB seimo atstovas.
Pasaulio lietuvių archyvo tarybos narys 1977–1993 m., 1978–1983 m. – PLB valdybos vicepirmininkas, atsakingas už švietimą. 1988–1991 m. – JAV Lietuvių bendruomenės valdybos narys. 1989–1997 m. – vysk. Pauliaus Baltakio sielovados tarybos vicepirmininkas ir JAV vyskupų konferencijos atstovas migrantų ir pabėgėlių sielovadoje. 1990–1993 m. dirbo organizacijos „Lietuvos vaikų viltis“ valdyboje.
Nuo 1954 m. aktyviai reiškėsi spaudoje. Nuolat rašė laikraščiams „Draugas“, „Tėviškės žiburiai“, žurnalui „Pasaulio lietuvis“, 1970–1977 m. buvo enciklopedinio leidinio „Mūsų Lietuva“ redakcijos narys, 1977–1981 m. – lietuvių skautų laikraščio „Mūsų vytis“ redaktorius, 1977–1990 m. bendradarbiavo biuletenio „Mūsų žinios“ redakcijoje, 1977–2000 m. – jėzuitų leisto žurnalo „Laiškai lietuviams“ redakcijos narys, 1981–1998 m. – žurnalo „Skautų aidas“ redaktorius.
Pats ir su kitais parengė įvairius leidinius skautams: „Skautų užsiėmimai“, „Skautų vakarai“, „Skautų žaidimai“, „Skautiškųjų vienetų vadovai ir vadovės“, „Bendruomenėje ir stovykloje“, „Bendruomenės keliu. Pratimai lietuvių jaunimui“, „Pratybos religiniais klausimais 11–18 m. jaunimui“, „Tikybos keliu“, „Filosofijos užrašai“.
1957–1997 ir 2006–2018 m. ėjo įvairias pareigas Lietuvių skautų sąjungoje, buvo stovyklų vadovas, kapelionas, vadovų mokyklos instruktorius JAV, Kanadoje, Anglijoje, Venesueloje, Vokietijoje, Brazilijoje, Urugvajuje, Argentinoje.
Antanui Saulaičiui rūpėjo ir suaugusiųjų lituanistinis švietimas. 1977–1984 m. dėstė Čikagos aukštesniojoje lituanistinėje mokykloje ir vedė seminarus Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedroje.
1977–1980 m. buvo jėzuitų Jaunimo centro Čikagoje direktorius, 1980–1997 m. – Jaunimo centro kapelionas, užsienyje veikusių lietuvių jėzuitų vyresniojo L. Zarembos socijus (iki 1983). 1977–1982 m. taip pat ėjo admonitoriaus ir provincijos konsultoriaus pareigas. 1983 m. dalyvavo 33-iojoje Jėzaus Draugijos Generalinėje kongregacijoje.
Nuo 1983 m. – užsienyje veikusių lietuvių jėzuitų vyresnysis (šias pareigas ėjo iki 1997 m.). Be to, nuo 1991 m. iki 1997 m. buvo provincijolo J. Borutos socijus ir provincijos konsultorius Tuo laiku priklausė įvairioms provincijos komisijoms: pašaukimų, jėzuitų ugdymo, švietimo, žiniasklaidos.
1997 m. rugsėjo 23 d. Jėzaus Draugijos generolo Hanso Peterio Kolvenbacho paskirtas Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolu. Šias pareigas ėjo iki 2003 m. Nuo 2002 m. gruodžio – Vilniaus arkivyskupijos kunigų tarybos narys.
1999–2001 m. – Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono Apaštalo ir Evangelisto bažnyčios rektorius, 2001–2006 m. – vicerektorius. 2000–2006 m. – Vilniaus akademinės sielovados centro vadovas, 2001–2006 m. – Mykolo Romerio universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Dailės akademijos lektorius.
Drauge su kitais Vilniuje įsteigė išsituokusiųjų sielovados centrą „Bendrakeleiviai“ ir 2001–2006 m. aktyviai dalyvavo jo veikloje; 1999–2001 m. – VU Religijos studijų ir tyrimų centro asistentas. Nuo 2006 m. atsakingas už „Misijų stotelę“; bendradarbiavo su Vargdienių seserų socialiniu centru „Šv. Kryžiaus namai“.
2006–2014 m. vėl dirbo JAV, paskirtas Pal. Jurgio Matulaičio lietuvių misijos Lemonte kapelionu; 2006–2008 m. – JAV Lietuvių bendruomenės valdybos narys, 2006–2014 m. – Psichologinės ir dvasinės pagalbos draugijos narys.
2014 m. grįžo į Lietuvą, paskirtas Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios vicerektoriumi, nuo 2016 m. rugsėjo – Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios rektoriumi, nuo 2017 m. liepos mėn. – Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios vicerektorius. Nuo 2014 m. ėjo provincijolo socijaus, admonitoriaus bei provincijos konsultoriaus pareigas. 2015–2020 m. buvo delegatas Europos provincijų bendradarbiavimo taryboje, dirbo komunikacijos ir medijų srityje.
Ir darbuodamasis Lietuvoje kun. Antanas Saulaitis aktyviai reiškėsi spaudoje. Jo straipsniai publikuoti žurnaluose „Aidai“, „Sandora“, „Artuma“, „Laiškai bičiuliams“, „Magnificat vaikams“, „Bitutė“, interneto dienraštyje „Bernardinai.lt“, o balsas daug metų skambėjo Katalikų radijo „Mažosios studijos“ laidose. Jo rūpesčiu ar jam talkinant pasirodė šios knygos ir leidiniai: „Kaip pradėti tikėti“ (2019, su kt.), „Misijų stotelės – Misionierių šimtmetis“ (2018, su kt.), „Pieno ežeras – tukanų mitas“ (2017), „Lietuvių misijos Amazonėje“ (2015, su kt.); „Slenkstis“ (2013, su kt.), „Ar žmogus tikrai iš molio“ (2011, su kt.); „Kaip atrodo dvasios“ (2009); „Esame vieni dėl kitų“ (2008, su kt.), „Savanorystė, dora ir bendruomenė. Studento vadovas“ (2004, III dalis, su kt.), „Krikščionybė ir kultūra. Studento vadovas“ (2004, I dalis, su kt.), „Bažnyčia moderniame pasaulyje. Studento vadovas (2003, II dalis, su kt.), „Lietuvių misijos Amazonėje“ (2003, su kt.), „Krikščionybė ir kultūra. Studentų vadovas“ (2003, su kt.), „Kito link. Žaidimai ir sielovadiniai pratimai jaunimui“ (2002).
Kun. Antano Saulaičio gyvenimas išsamiai aprašytas Aurelijos Savickienės knygoje „Misionierius. Antanas Saulaitis – žmogus, kuris visada šypsosi“. Tikime, kad jis ir toliau mums šypsosi iš Anapus.
Pranešama, kad detalės apie atsisveikinimą su kunigu jėzuitu A. Saulaičiu bus praneštos vėliau.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
