Organų paaukojimas yra nuostabus ir sveikintinas veiksmas. Juk mes iškeliaudami iš šio pasaulio paliekame viską ką turėję ir tame tarpe savo kūną. Mums mūsų buvęs kūnas tikrai daugiau niekados nebus reikalingas. Tai galime matyti ir iš Kristaus pavyzdžio, kai jis prisikėlė su kitokiu kūnu. O ir Dievas yra pasakęs, kad prisikelsite su negendančiu kūnu, su nemirtingu kūnu, su nesudegančiu kūnu. Juk Kristus prisikėlęs nei valgė,nei gėrė, jam neegzistavo materialinės kliūtys. Tad kartais žmonių neišprusimas pridaro daugiau bėdos nei naudos. Juk jei jau miręs žmogus mums paliko savo kūną, kai kažkokį kažkada nešiotą apdarą, tai kodėl mes turime taip jį saugoti. O kas vyksta krematoriume, net nesusimastome, kaip žmogaus kūną tiesiog sunaikiname. Jei žmogaus kūna palaidojame žemėje, tai ten jį sunaikina kirminai ir kiti smulkūs gyviai. Niekaip mes negalime išsaugoti žmogaus kūno, o ir saugoti nėra prasmės. Juk kas iš žemės, tas turi jai ir atitekti. Tad mes ką gavome iš žemės savo kūno statybai tą turime sugražinti atgal, kai mums tampa nereikalinga. Ir tikrai jei dar galime kažkam būti naudingi, kažkam išgelbėti gyvybę tai kodėl to nepadarius. Kodėl turime mirus žmogui, čia ir dabar sunaikinti jo kūną. O gal vis dėlto kai kurias kūno dalis padovanokime kitiems, kad jie būtų laimingi ir mums dėkingi.

Galėtų kunigai per mišias vyną (velnią) ne gerti, bet lieti lauk, kad visi būtų sveiki ir žvalūs.

Geros sveikatos linkiu, tik netikiu, kad Lietuvoje taip gali būti..