• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Mamografijos yra didžiausias organizuotas nusikaltimas prieš moteris“, – rašoma „Facebooke“. Pastaruoju metu internete plinta įrašai, teigiantys, kad mamografija yra žalinga ir netgi skatinanti krūties vėžį. Specialistai įspėja, kad tokie pareiškimai gali klaidinti ir pakenkti moterų sveikatai. Apie tai, kuo remiasi šie mitai ir kokia yra tikroji profilaktinių tyrimų nauda bei rizika, tv3.lt aiškina Vilniaus miesto centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa.

„Mamografijos yra didžiausias organizuotas nusikaltimas prieš moteris“, – rašoma „Facebooke“. Pastaruoju metu internete plinta įrašai, teigiantys, kad mamografija yra žalinga ir netgi skatinanti krūties vėžį. Specialistai įspėja, kad tokie pareiškimai gali klaidinti ir pakenkti moterų sveikatai. Apie tai, kuo remiasi šie mitai ir kokia yra tikroji profilaktinių tyrimų nauda bei rizika, tv3.lt aiškina Vilniaus miesto centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa.

REKLAMA

Mamografija, nors ir skamba tarsi nauja mada, yra mediciniškai patvirtintas metodas ankstyvam krūties vėžio nustatymui. 

REKLAMA
REKLAMA

„Tai radiologinis krūtų tyrimas, atliekamas specialiu rentgeno aparatu. Jo metu įvertinamas krūtų audinio tankis bei nustatomi galimi pakitimai ar dariniai. Šis tyrimas padeda anksti aptikti krūties vėžį ar kitus pakitimus“, – teigia I. Aleksa.

REKLAMA

Pasak jo, mamografijos tyrimas yra saugus, o jo rizika susijusi tik su labai mažu rentgeno spinduliuotės kiekiu, kuris nekenkia žmogaus sveikatai. Tačiau, eksperto teigimu, reklama intensyvėja tik todėl, kad Lietuvoje vis dažniau diagnozuojamas krūties vėžys, ypač tarp tų moterų, kurios nesinaudojo profilaktinėmis patikromis:

„Lietuvoje vykdoma atrankinė patikros programa – visoms 45-74 metų moterims kas dvejus metus siūloma nemokamai atlikti mamografiją.“

REKLAMA
REKLAMA

Kam reikėtų šio tyrimo vengti ir jo eiga

Tačiau neretai daugelis moterų klysta eidamos atlikti šį tyrimą, kadangi jis nėra itin rekomenduojamas jaunesnėms nei 45 metų moterims, nes jų krūtų audinys yra tankesnis. Tai gali lemti netikslius rezultatus – arba nepastebėti pakitimų, arba parodyti netikslų vaizdą. Todėl jaunesnėms moterims dažniau taikomi papildomi metodai, pavyzdžiui, echoskopija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tyrimo metu krūtis įdedama į specialų aparatą ir švelniai suspaudžiama, kad būtų galima gauti kuo aiškesnį vaizdą. Nors tai gali sukelti diskomfortą ar nemalonų pojūtį, realios žalos sveikatai nėra. Išimtis – moterys, turinčios didelius silikoninius implantus. Joms tyrimas turi būti atliekamas atsargiai, kad nebūtų pažeisti implantai“, – komentuoja I. Aleksa.

REKLAMA

Rentgeno spinduliuotė, gaunama per mamografiją, yra labai nedidelė ir žmogaus sveikatai nepavojinga, sako gydytojas. Taigi, mamografija išlieka „aukso standartu“ krūties vėžio diagnostikoje. Jaunesnėms moterims dažniau atliekama echoskopija (ultragarsinis tyrimas), nes jų krūtinės audinys yra tankesnis. Be to, echoskopija gali būti naudojama kaip papildomas metodas nustačius įtartinus pakitimus mamogramoje:

REKLAMA

„Ultragarsiniam tyrimui nereikalingi rentgeno spinduliai ir krūtis nėra suspaudžiama, bet jų metu labai daug kas priklauso nuo vertintojo ir atlikėjo, tai reiškia nuo tyrimą atliekančio gydytojo kvalifikacijos. O mamografija yra standartizuotas tyrimas, atliekamas visiems vienodai. Jo rezultatai yra tiek labai jautrūs, tiek labai specifiški.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mamografija patartina visoms 45-74 metų moterims, taip pat moterims, kurių artimi giminaičiai sirgo krūties ar kiaušidžių vėžiu. Tyrimas atliekamas ir jaunesnėms moterims, jei randami įtartini dariniai ar yra kitų medicininių indikacijų. Mamografija nerekomenduojama nėščioms moterims dėl galimos žalos vaisiui, nes rentgeno tyrimai nėštumo metu paprastai yra vengiami.

REKLAMA

„Lietuvoje vykdoma atrankinė patikros programa, kurios metu 45-74 metų moterims kas dvejus metus siūloma nemokama mamografija. Jei tyrimo metu nustatomi pakitimai, atliekami papildomi tyrimai – ultragarsas arba tomosintezė.

Esant ryškiems pakitimams, skiriama onkologinė gydytojo konsultacija ir sprendžiama dėl tolimesnio gydymo. Mamografija leidžia anksti pastebėti pakitimus, kurie dar nėra apčiuopiami. Ankstyva diagnozė padidina gydymo sėkmės tikimybę“, – tikina specialistas.

REKLAMA

Krūtų vėžio simptomai ir prevencija

Nors tokie simptomai nėra specifiniai vien krūties vėžiui, šie yra dažniausi:

  • Krūtyje jaučiamas guzelis;
  • Spenelio įtraukimas;
  • Išskyros iš spenelio;
  • Padidėję limfmazgiai pažastyje;
  • Taip pat gali pasireikšti bendras silpnumas;
  • Nuovargis;
  • Mažakraujystė.

„Dažniausios krūties vėžio priežastys – BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos, ženkliai didinančios krūties ir kiaušidžių vėžio riziką. Kiti rizikos veiksniai: negimdymas, nežindymas, paveldimumas. Moterys, kurios gimdė ir žindė, turi 2-4 kartus mažesnę riziką susirgti.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, ar egzistuoja prevencinių priemonių, kad moterys nesirgtų krūties vėžiu, I. Aleksa tvirtina, kad visiškos apsaugos nėra, bet galima imtis pirminės profilaktikos – sveikai gyventi, nevartoti alkoholio, rūpintis kūno svoriu:

„Taip pat svarbi antrinė profilaktika – reguliari savityra, profilaktinės patikros, laiku atlikti tyrimai. Moterims rekomenduojama apžiūrėti ir apčiuopti savo krūtis.“

Pagal Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir kitų tarptautinių onkologinių organizacijų gaires, savityra rekomenduojama kartą per mėnesį, o tinkamiausias laikas – praėjus kelioms dienoms po menstruacijų, kai krūtys būna minkštesnės ir mažiau jautrios.

REKLAMA
Užsienio gydytojai šio tyrimo darytis nerekomenduoja,nes yra traumuojami audiniai,kurių vietoje pradeda formuotis cistos,kurios supiktybėja iki vėžinės stadijos.Yra tyrimų,kurie žmogaus nežaloja,tačiau Lietuvos daktarai - mėsininkai,renkasi atgyvenas,kad žmones kuo labiau traumuoti.Žiūrint į kai kurių daktarų ir seselių veidus,negali nematyti,kaip kaifuoja,nes gali legaliai kitam sukelti skausmą.O jeigu tenka palaukti prie kabineto nepastebėtam,tai ir išgirsti,jog pačios sau tokių tyrimų nesidaro.
Praktiškai visos "melagienos" vėliau pasitvirtina. Šveicarų gydytojai kažkodėl nerekomenduoja daryt šio tyrimo. Tai gal verta pagalvoti.
po nepatikrintos vakcinos prievartinio badymo pasitikėjimas medikais laaabai sumažėjo, deja!
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų