Fiona (31) merdėdama nuo vėžio Rytų Londono „The Margaret Centre at Whipps Cross“ ligoninėje paprašė jai skirti stiprių migdomųjų vaistų.
Tačiau įvyko baisi klaida. Išsiskyrę Fionos tėvai bei jos vaikinas Alexas Paxtonas buvo priversti visą savaitę žiūrėti, kaip ji kankinasi ir galiausiai miršta – raminamieji vaistai nesuveikė ir Fiona vis atsibusdavo. Sugniuždyta jos motina Susan Strong po to, kai dukra gegužės 1 dieną galiausiai mirė, dabar Didžiojoje Britanijoje kovoja už eutanaziją.
S. Strong (61) „The Mirror“ pasakojo: „Mes atsisveikinome turbūt šešis ar septynis kartus, kol ji galiausiai išėjo.“ Fionai taikytą gydymą ji apibūdina kaip „priešmirtinį raminimą.“
„Ji penkias dienas nuolat kentė pastovų atsibudinėjimą ir baisų skausmą. Kaskart jai užmigus galvodavome, kad dabar jau viskas. Buvo labai liūdna, o tada ji vėl atsibusdavo. Vienu metu ji atsibudusi norėjo gerti – daviau jai vandens ir ji sako: „Mama, nebesistenk palaikyti mano gyvybės.“ Ir jai buvo labai baisu. Ji visai to nenorėjo.
Tai buvo tikra kančia. Fionai buvo dar sunkiau, nes ji vėl ir vėl turėjo atsisveikinti su artimaisiais. Nebuvo jokios ramybės. Net ir hospiso slaugytojai ir gydytojai buvo sunerimę, nes daugiau nieko nebegalėjo padaryti, kad palengvintų jos kančias.“
Norėdama išvengti nepakeliamo skausmo paskutinėmis gyvenimo valandomis, Fiona pasirinko paliatyvinę sedaciją. Tačiau ši terapija nesuveikė - ji pabudo sutrikusi ir baisiuose skausmuose. Leitonstoune esantis hospisas dėl teisinių priežasčių negalėjo daugiau nieko padaryti - tik duoti jai raminamųjų.
„Jei jos būklė būtų buvusi geresnė, būčiau ją nusivežusi į „Dignitas“ Šveicarijoje.“ – sako S. Strong. – „Net ir su visais nuskausminamaisiais ji visą laiką klykė iš skausmo. Buvo siaubinga. Ji tenorėjo mirti oriai ir be skausmo. Net ir gyvuliui mes neleistume šitaip kankintis. Fiona buvo labai stoiška ir drąsi, bet jos mirtis galėjo būti kitokia.“
2015 metų spalį Fionai buvo diagnozuotas agresyvus vaikų vėžys rabdomiosarkoma – jos sinusuose aplink akį ir nosies ertmėje buvo aptiktas auglys. Po biopsijos vėžio diagnozė buvo patvirtinta ir Fiona susirgo – auglys spaudė jai smegenis. Merginai buvo taikoma chemoterapija ir rentgenoterapija, bet 29-ąjį gimtadienį ji praleido reanimacijoje.
Tačiau savo ligos laikotarpiu ji nepasidavė ir surinko daugiau nei 10 000 £ labdaringoms vėžio organizacijoms. Praėjusių metų sausį gydytojai sakė, kad Fiona pasveiko, bet to keturių mėnesių vėžys atsinaujino.
Vėžys išplito į jos kaklą ir stuburą ir jai buvo sunku kvėpuoti. Galiausiai balandžio 9 dieną ji buvo paguldyta į „The Margaret Centre“ hospisą. Bandydami gauti imunoterapijos gydymą jos šeimos nariai surinko net 43 000 £ iš reikiamų 100 000 £, bet buvo per vėlu.
„Ji nebevaldė kojų, nebegalėjo vaikščioti, tik vos vos galėjo judinti kaklą... Auglys didėjo taip sparčiai, kad įaugo jai į kaklą.“ – pasakojo Fionos mama. – „Jos liežuvis buvo ištinęs, todėl jai buvo labai sunku valgyti ir kalbėti. Ji sakydavo, kad labai nori mirti oriai, kad nenori būti nekalbančia daržove , kad nebeliko jokios gyvenimo kokybės ir judėjimo.“
Gydytojai ir slaugytojai buvo nustebę, kad priešmirtinės sedacijos metu Fiona vis atsibusdavo.
„Fiona mums vis pasakydavo ką nors skaudaus, buvo labai liūdna. Pagalvodavome, kad dabar jau viskas, o tada ji vėl pabusdavo. Slaugytojos verkė.“
Paskutinėmis savo gyvenimo valandomis Fiona nebegalėjo kalbėti, o slaugytojai jai iš burnos siurbė kraujo krešulius.
Jos mama sako: „Tada ji pradėjo skleisti tokį garsą, lyg mane šauktų, bet negalėtų kalbėti. Atsistojau ir paėmiau ją už rankos. Ji negalėjo nieko pasakyti, bet žinojo, kad esu šalia. Slaugytoja pasakė, kad jos kvėpavimas vis seklesnis.“
Dabar S. Strong ragina įteisinti naują sistemą, kad žmonės galėtų pasirinkti, kada nori mirti.
Ji sako: „Tikrai nenorėjau prarasti Fionos, bet taip pat nenorėjau, kad jai reikėtų kęsti tokius skausmus. Jai turėjo būti suteikta teisė pasirinkti, kaip užbaigti savo gyvenimą. Gyvenimo pabaigoje Fionos gyvenimo kokybė suprastėjo drastiškai. Žmogui reikia palikti nors lašą orumo. Galime palaikyti žmonių gyvybę, bet to daryti nereikėtų, jei jiems tenka kęsti tokias kančias. To, ką išgyveno Fiona, nelinkėčiau net ir baisiausiam priešui.“
„Barts Health NHS Trust“ medicinos įstaiga „Mirror Online“ sakė: „Tai buvo labai liūdnas atvejis ir F. Strong šeimai reiškiame giliausią užuojautą. F. Strong buvo rūpinamasi „The Margaret Centre“, kad būtų palengvinti jos sunkios ligos sukelti skausmai.
Nors F. Strong taikoma sedacija buvo sustiprinta, kad jos skausmai būtų malšinami kaip įmanoma efektyviau, paskutinėmis gyvenimo dienomis ji protarpiais buvo sąmoninga.
Mūsų prioritetas visuomet yra sergantiems pacientams palengvinti kančias gyvenimo pabaigoje ir visuomet rinkdamiesi poreikius atitinkančius vaistus į sprendimo procesą įtraukiame patį pacientą ir jo artimuosius.“
